Naujienos
Viktorina Medingėnuose
Vasario 15 dieną Medingėnų kultūros namuose vyko viktorina, skirta Vasario 16-ąjai paminėti. Šventę organizavo Medingėnų kultūrinių renginių organizatorė Gabrielė Budrytė ir bibliotekininkė Virgina Žadeikienė. Į šventę sugužėjo Medingėnų skyriaus mokinukai ir mokytojos Irena Valančienė, Inga Gramauskienė ir Jūratė Tubutienė. Taip pat dalyvavo mokytojos padėjėja Karolina Pociūtė ir seniūnijos socialinė darbuotoja Rima Kalnikaitė.
Vaikams buvo be galo įdomu, kadangi viktorina vyko “šiuolaikiškai”, nes į klausimus reikėjo atsakyti naudojant plančetes. Mokinukai stengėsi vieni už kitus geriau atsakyti į klausimus, kurių buvo 16. Susumavus rezultatus, visi giedojo “Tautinę giesmę”, o mokinukai padainavo dainelę apie Lietuvą, pašoko šokį. Vėliau visi rinkosi prie stalų, kur piešė piešinius apie Lietuvą. Pralaimėjusių nebuvo, todėl visi gavo po simbolinę dovanėlę, o mokytojos – po knygą.
Dėkojame visiems dalyvavusiems!
Saugesnio interneto diena
Vasario 6 dieną daugelyje pasaulio šalių minima Saugesnio interneto diena. Lietuvoje įvairios šviečiamosios saugesnio interneto veiklos vyksta visą savaitę. Jų tikslas – atkreipti dėmesį į skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis.
Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešojoje bibliotekoje ši savaitė taip pat buvo paminėta. Vasario 6 ir 8 dienomis čia lankėsi Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviai; pamokas apie etišką elgesį internete jiems vedė bibliotekininkė Ieva Maslauskė. Mokiniai aptarė etiško ir atsakingo elgesio socialiniuose tinkluose svarbą, dalinosi žiniomis, kaip atpažinti elektronines patyčias, kaip į jas reaguoti ir kur kreiptis pagalbos. Gimnazistai ne tik aiškinosi, kaip elgesys internete atsiliepia realiame gyvenime, bet ir patys kūrė savo bendruomenės internetinio elgesio kodeksus. Už bendrabarbiavimą ir dalyvavimą veiklose dėkojame mokytojoms M. Kneižienei, Z. Rojienei, R. Zimkuvienei ir N. Ruškienei.
Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio
viešosios bibliotekos informacija
Nuotraukos E. Pranckevičienės
Marga, marga
Lietuvių kultūroje juostos turi ne tik praktinę reikšmę, kaip diržas, virvė, bet ir simbolinę reikšmę - apsauga, tvirtumas, draugystė. Vytinių juostų audimo būdui manoma, kad yra apie šeši tūkstančiai metų ir jis buvo paplitęs visame pasaulyje, o Lietuvos teritorijoje – VI amžiuje. Vytinės juostos – tikras baltiškas palikimas, nes staklėmis austos juostos atsirado maždaug XIV amžiuje taip išstumdomos vytinį juostų audimą, o tai sutapo su krikščionybės atėjimu į Lietuvą,
Vytinėms juostoms austi reikalinga tik kvadratinės lentelės su keturiomis skylutėmis kampuose ir siūlai. Bet pasiruošimas audimui ir pats audimo procesas reikalauja ne mažai laiko, kantrybės ir tam tikrų girdėjimo ir fizinių įgūdžių. Kad audimo eiga nelengva, bet rezultatas „kaip gražu“ įsitikinti galėjo Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos pradinių klasių trečiokai. Per tris valandas mokiniai susivėrė siūlus ir susidėjo kaladėles tam tikra eilės tvarka, įsitvirtinę audimo gijas galuose, audė juostą. Juosta paprasta, bet su tautiškumo motyvu. Vieniems sekėsi geriau kitiems trupučiuką kūrybiškiau, bet vaikai nusiaudė Lietuvos vėliavos spalvų juostelę, kurią žadėjo naudoti valstybinių švenčių metu kaip papuošimą, o kitu laiku kaip knygos skirtuką. Sunkiausias etapas audime vaikams buvo – laikyti tvirtai įtemtus siūlus, kad gijoms atsilaisvinus kaladėlės nesukristų bet kaip ir „nepabėgtų raštas“.
Edukacinius užsiėmimus trečiokams vedė Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus darbuotoja Loreta Jurkienė.
Nuotraukos: Birutės Butkuvienės, Daivos Norkuvienės, Astos Petreikytės.
„Skaitymo turnyras“ Šiaulių ir Telšių apskričių moksleiviams
Ar galėtų būti geresnis būdas nušluostyti nosį kitai klasei arba mokyklai nei sutriuškinti ją per skaitymo turnyrą?
Jei mokaisi 5–8 kl. ir gali suburti 5 kovingų draugų komandą – „Skaitymo turnyro“ ringas laukia Tavo komandos.
Geriausiai pasirodžiusių komandų laukia:
I vieta – 525 Eur vertės prizas
II vieta – 315 Eur vertės prizas
III vieta – 210 Eur vertės prizas
Kitų dalyvavusių komandų pastangos taip pat bus įvertintos 100 Eur vertės paguodos prizais!
- Skaitymo turnyrą sudarys 3 turai. Kiekvienoje amžiaus kategorijoje bus po 10 komandų.
- Likus mėnesiui iki kiekvieno turo pradžios komandoms bus pateikiamas 10 knygų sąrašas. Kad spėtų perskaityti visas knygas, dalyviai turės pasiskirstyti, kiek ir kurias knygas kiekvienas komandos narys skaitys.
- Turnyro metu komandoms bus užduota 30 klausimų, kurie pareikalaus kūrybiško mąstymo ir faktinių žinių iš perskaitytų knygų.
- Po kiekvieno turo komandų skaičius mažės, kol finaliniame ture bus išrinkti skaitymo turnyro čempionai.
Komandų registracija vyksta nuo vasario 1 d. iki vasario 27 d. el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it..
Laiške būtina nurodyti:
- komandos amžiaus kategoriją (5–6 kl. ar 7–8 kl.);
- atstovaujamą mokyklą ir biblioteką;
- Komandos narių vardus ir suaugusio lydinčio asmens vardą, el. paštą ir tel. numerį.
Dalyvaujančių komandų skaičius ribotas. Nedelskite registruotis!
Numatomos skaitymo turnyro turų datos:
1 turas – 2024-03-29
2 turas – 2024-04-30
3 turas – 2024-05-31
Organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.
Partneriai: Šiaulių ir Telšių apskričių rajonų savivaldybių viešosios bibliotekos, Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija.
Rėmėjai: UAB „Alma littera“, UAB „Vagos prekyba“, UAB „VVARFF“, Laikraštis „Telšių žinios“, „Kalvotoji žemaitija“, „Etaplius“, „Šiaulių apskrities televizija“.
Skaitymo turnyrą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė
Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva
2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo šio asmens gimimo. Šiemet Esperanto kalbai sukanka 137 metai. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.
Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva ir dėl kalbų skirtumų. Todėl L. Zamenhofas labai anksti, dar mokykloje, ėmėsi kalbos mokslų. Jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo.
Esperanto kūrėjas buvo akių gydytojas. Gydytojo praktiką 1885 m. jis pradėjo Veisiejų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti vadovėlį L. Zamenhofui pavyko tik 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą.
Kas siejo L. Zamenhofą ir Kauną? Ar tik tai, kad Lietuvą jis vadino savo tėvyne, o jo žmona buvo iš Kauno? Kodėl apie Kauną yra girdėję viso pasaulio esperantininkai?
L. Zamenhofo žmona Klara buvo Kauno verslininko Aleksandro ir Godos Zilbernikų dukra. Tėvas buvo muilo fabrikėlio Kaune bendrasavininkis, motina kilusi iš turtingos Belochų šeimos Balstogėje. Abu Zilbernikai į Kauną atsikėlė iš Balstogės. Šeimoje augo aštuoni vaikai, Klara buvo jauniausioji.
L. Zamenhofo svainė, metais vyresnė Klaros sesuo Tereza Kocinienė savo atsiminimuose 1937 m. žurnale „Litova Stelo“ („Lietuvos žvaigždė“) išspausdino trumpus atsiminimus apie L. Zamenhofą. Juose rašė, kad jos tėvas A. Zilbernikas prieš jungtuves pasakęs dukrai: „Tavasis Lazaris yra genijus, jo laukia šventa misija“.
Page 6 of 50