Published: 21 February 2023

 

Aglinskienė Birutė (g. 1945 11 14)

Buvo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė.Išleido eilėraščių knygą „Sklidina taurė“ (1996).

Gyvena Rietave.

 

Akelaitis Mykalojus (literatūrinis slapyvardis – Juras Varnelis; 1829 m. gruodžio 5 d. Čiuoderiškėse, dab. Marijampolės sav. – 1887 m. rugsėjo 27 d. Paryžiuje) – iškilus lietuvių kultūros veikėjas, prozininkas, publicistas, kalbininkas, tautosakininkas.

Gyvendamas Rietave, Irenėjaus Oginskio dvare, rūpinosi spaustuvės steigimu, lietuviškų knygų leidybos centro įkūrimu Rietave. Jo paragintas Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius prašė Rusijos valdžios, kad leistų spausdinti blaivybės reikalams Žemaitijoje propaguoti skirtą laikraštį, bet leidimas nebuvo gautas.

 

Ašmantas Andrius (1906 02 24 - 1941 05 19)

Lietuvių kalbininkas, pedagogas, publicistas.Gimė Endriejavo valsčiuje, Tickinų kaime. Mokėsi  Rietavo gimnazijoje.

Paskelbti A. Ašmanto darbai:

 „Sakomojo žodžio kultūra mokykloje“ (1938)

  „Iš romantiškosios į mokslinę kalbotyrą Lietuvoje“ (1939–1940)

„Priesagos ‑ini‑s (‑inė) ir ‑iška‑s (‑iška) mūsų bendrinėje kalboje nuo „Auszros“  laikų (1996)

„Rinktiniai raštai“ (1996)

„Tautinis ugdymas ir tautos kultūra“ (2005)

„Dienoraščiai, laiškai, bibliografija“ (2010)

2010 m. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje pristatyta Aldono Pupkio knyga „Andrius Ašmantas: gyvenimas ir kūryba“.

 

Ašmantas Leonas Vaidotas (g. 1939 01 01)

Inžinierius šilumininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, visuomenės bei politinis veikėjas,Lietuvos energetikos ministras, Rietavo garbės pilietis ( nuo 2013).

Knygos:

„Laisvės skausmas“ (1996, pakartotas ir papildytas leidimas Likimo srovės, 2008)

„ Pirmoji vyriausybė 1990–91“ (su kitais, 2000)

 „Lietuva pasaulio energetikos taryboje 1936–2006“ (su kitais, 2006)

 „Ignalinos jėgainės godojimas“ (su kitais, 2007)

Talkino skelbiant tėvo palikimą knygose „Tautinis ugdymas ir tautos kultūra“ sudarė A. Pupkis ( 2005) ir „Dienoraščiai, laiškai, bibliografija“ sudarė A. Pupkis ( 2010).

Parašė 6 monografijas.

 

Bačinskas Jonas Eugenijus (g. 1952 01 03)

Pedagogas, Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.1987-2002 m. Rietavo aukštesniosios žemės ūkio mokyklos, 2002-2016 m. Žemaitijos kolegijos direktorius.

Nuo 2003 m. Rietavo savivaldybės mero pavaduotojas.

Išleido eilėraščių knygą „Nepasakyti žodžiai“ (2011),

knygos „Ūkininkystės mokslinyčia – Žemaitijos kolegija: 150-ies metų profesinio rengimo Rietave kelias“ (2009) bendraautorius.

Gimė Kalvarijoje. Gyvena Rietave.

 

Barkauskas Vytautas, kompozitorius. Gimė 1931 m. Rietave. Mirė 2020 m.

 

Bernotienė – Narvaišaitė Jolita, ekonomistė, istorijos ir gastronomijos entuziastė, Vilniaus miesto gidė, knygų „Karalienės Bonos virtuvė“ (2019) ir „Ponios Smetonienės virtuvė“ (2020) sumanytoja, bei knygos „Džiaugsmo virtuvė. Metai pagal šventąją Hildegardą“  (2022) bendraautorė.

Gimė Rietave 1974 m. Gyvena Vilniuje.

 

Bulvydaitė Petrutė

Išleido prozos knygą „Gyvenimiškos istorijos“ (2023 m.)

Gyvena Rietave.

 

Čajauskienė Laima ( g. 1934 01 21 Kaune) – kultūros darbuotoja, režisierė. Baigė Vilniaus muzikos technikumą, chorvedybos studijas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, studijavo Leningrado kultūros institute. Rietavo himno muzikos autorė, vyresnės kartos rietaviškių labai mylima ir gerbiama, daug Rietavo kultūriniam gyvenimui nusipelniusi asmenybė.

Mirė 2023 m. Palaidota Rietavo kapinėse.

 

Cinzas-Čiužas Eduardas  (1924 04 14 – 1996 01 20)

Rašytojas, prozininkas.

Gimė Rietave. Palaidotas Rietavo kapinėse.

Knygos:

„Brolio Mykolo gatvė“ (1972)

„Raudonojo arklio vasara“ (1975)

„Mona“ (1981)

„Spąstai“ (1981)

„Šventojo Petro šunynas“ (1984)

„Raudonojo arklio vasara; Trys liūdesio dienos (Mona)“ (1986)

„Švento Petro šunynas“(1990)

„Sutemose“ (1996).

 

Čiužas Antanas (1922—1941)

Antanas Čiužas gimė 1922 m. Rietave. Tėvas Antanas – mūrininkas dailidė, mama Ieva – namų šeimininkė.

Brolis - Eduardas (garsus lietuvių emigracijos rašytojas Eduardas Cinzas), sesuo Sofija.

Antanas Čiužas buvo Telšių amatų mokyklos mokinys, Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos skautų sąjungos narys. Mirė (sušaudytas) 1941 m. birželio 24/25 d., Rainiuose.

 

Ciparis Henrikas (g. 1941 12 31)

Gimė Labardžiuose (Rietavo valsčius). Lietuvos dailininkas scenografas, tapytojas, grafikas, pedagogas, Rietavo garbės pilietis. (nuo 2020).

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuj padovanojo scenografinių kostiumų kolekciją, žinomiems rietaviškiams – specialiai jiems nutapytus paveikslus.

 

Chòmskis Vaclovas (1909 11 14 - 1976 04 22)

Lietuvių geografas, limnologas.

Gimė Rietave, kunigaikščio Bogdano Oginskio dvare, kuriame dirbo abu jo tėvai.

Svarbiausi veikalai:

Žemės forma ir jos masė (1957), Lietuvos TSR fizinė geografija (t. 1 1958, su kitais; LSSR valstybinė premija 1959),

 Mažų ežerų dinamika ir termika (1969, rusų kalba), Kartografija (1979).

 

Česnauskienė Genovaitė (g. 1962 05 27)

Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“, asociacijos „Menų sodas“ narė, literatė, poetė.

 Knygos:

„Prie versmės“ (2019)

„Minčių mozaikos“ (2021)

„Išgirskime tylą“ ( 2022)

2023 m. išleistų knygų bendraautorė:

,,Yra tokia šalis Tverai“

 ,,Neblėstanti knygnešystės šviesa“

,,Vingiorykštė žydi“

,,Kas yra kas ,,Menų sode?“

 „Kad skambėtų daina širdyje“ (2023 m.)

Rietavo Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) literatų klubo „Šviesa“ kūrybos almanacho-albumo „Lai būn šveisa“ sudarytoja ir bendraautorė (2024 m.).

Gimė Tveruose. Gyvena Rietave.

 

Dovidauskas Simonas, aktorius. Gimė ir mokėsi Rietave.

 

Domeika Egidijus (1954 m. vasario 4 d. Rietavas – 1998 m. vasario 16 d. Vilnius) – Lietuvos baleto artistas, baletmeisteris, choreografas.

 

Eigirdas Steponas, Rietavo liaudies teatro režisierius.1978 m. S. Eigirdui suteiktas Kultūros žymūno vardas.

 Gimė 1931 m. Rietave.  Mirė 2013 m., palaidotas Rietavo kapinėse.

 

Gaudušytė Sigutė, teatro aktorė. Gimė 1981 birželio 29 d., Rietave.

 

Gedmintaitė Joana, operos dainininkė (sopranas). Gimė 1974 m. Pelaičių kaime. Auksinio scenos kryžiaus laureatė.

 

Jankauskas Algirdas Kazys (1946 03 04 – 2021 08 30)

Muzikas, pedagogas, Rietavo garbės pilietis (nuo 2005 m.), buvęs Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos direktorius ir pučiamųjų instrumentų orkestro meno vadovas.

Maestro gimė 1946 m. kovo 4 d. Jaupėnų kaime, Rietavo valsčiuje. 1971 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją ir įgijo orkestro solisto, dėstytojo kvalifikaciją.

Nuo 1995 m. iki 2008 m. Algirdas Kazys Jankauskas vadovavo Rietavo Mykolo Kleopo meno mokyklai.

 

Jankauskas Juozas (1900 03 03 – 1967 08 03), karo lakūnas, generalinio štabo pulkininkas leitenantas. Gimė Jaupėnų kaime, Rietavo valsčius.

Palaidotas Jonučių kapinėse prie Garliavos.

 

Jautokaitė Saulė Kristina (1935 10 23 – 2014 10 01)

JAV lietuvė, menotyrininkė.

Knygos:

„Lietuviai muzikai Vakaruose“ (1999)

Išleido straipsnių rinkinį:

„Apie dailę ir menininkus“ (2001) 

Gimė Rietave. Mirė JAV.

 

Jautokaitė Regina (1931 09 17 – 2020 04 20)

JAV lietuvė, dailininkė.

Dailininkė palaikė ryšius su gimtuoju Rietavu. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuj padovanojo nemažai medžiagos iš Rietavo istorijos, bei savo kūrybos darbų.

Buvo Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos rėmėja. Padovanojo paveikslą „Pelėda“.

Gimė Rietave. Mirė JAV.

 

Jocys Alfonsas (1946 02 22 – 1996 08 23)

Rašytojas, poetas, publicistas, inžinierius, turėjo labai gražų balsą.

Užaugo Rietave. 1955 - 1964 m. mokėsi Rietavo vidurinėje mokykloje.

Knygos:

 „Mintys minta mintimis“ (1983)

 „ Lenkiuosi brangiausiam žmogui“ (1990 m. ) vienas iš autorių.

„Laimės kaukė“ (1993)

2006 išleistas kūrybos tritomis: „Seno šėpo šypsena“, „Minties veidai“, „Ieškojau nesamos žvaigždė“.

Rietave, buvusio Oginskių dvaro parke, pastatytas paminklinis akmuo Alfonsui Jociui. Akmenyje įrašytas Alfonso aforizmas „Viltis išauga iš nevilties“.

Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

 

Jomantas Alfredas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriaus vedėjas . Gimė 1961 m. Rietave.

 

Juškaitė Jūratė (1987 m.) Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė. Gimė Tveruose.

 

Ivinskis Laurynas Rokas   (1810 08 15 - 1881 07 29)

Pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, vertėjas, publicistas, leksikografas, mikologas, gamtininkas.

Laurynas Ivinskis apie 1842 m. atsikėlė į Rietavo apylinkes, pradėjo dirbti parapinėje mokykloje. 

Pirmąjį kalendorių „Metu skajtlus ukiniszkas ant metu Wieszpaties 1846“ išleido Vilniaus spaustuvininkas Adomas Zavadskis. 1854-02-01 tapo Rietavo parapinės mokyklos jaunesniuoju mokytoju.

Lauryno Ivinskio veikla susijusi ir su Rietavo dvimetės agronomijos mokyklos steigimu 1859 m. Čia dėstė geografiją ir botaniką, rūpinosi mokslo ir ūkio reikalais.

Apie 1874 m. grįžęs į Rietavą, mokytojavo, grojo Irenėjaus Oginskio orkestre, dainavo chore, įsijungė į gyvulių globos draugijos veiklą. 

1988 m. Rietavo mokyklai suteiktas Lauryno Ivinskio vardas. Įstaiga po akreditacijos 2005 m. tapo gimnazija.

Mokyklos fojė puošia realistinių formų Lauryno Ivinskio biustas, sukurtas 1990 m. 

 

Kalvaitis Juozas (1842 – 1895 ar 1900 m.). Vargonininkas, choro ir orkestro dirigentas, kompozitorius (iki 1880 m. vadovavo pirmajai Lietuvoje šešiametei muzikos mokyklai).

 

Kiršys Danielius (g. 1953 m. gegužės 17 d. Rietave) – baleto artistas, pedagogas.

 

Kontrimas Justinas (1916 12 05 – 1991 06 12). Gimė Rietavo valsčiaus Pjaulių kaime. Mokėsi Rietavo gimnazijoje.

Knygos:

Neorganinė chemija, vadovėlis, su N. Smorigaite, 1961 m., 2 leid. 1965 m.

Vaisių ir daržovių laikymas, su M. Baranauskiene, 1963 m., su kitais, 1976 m.

Vaisių ir uogų perdirbimas, 1968 m.

Naujesnieji vitaminingi vaisiniai augalai, su A. Urbonu, 1969 m.

1987 m. kraštotyrinės ekspedicijos Rietave iniciatorius ir organizatorius. Surinko nemažai kraštotyrinės medžiagos apie Rietavą ir jo apylinkes.

Surinko ir paruošė tris tomus Rietavo istorijos iliustruoto mašinraščio, kurį padovanojo Rietavo miesto bibliotekai: „Rietavo apylinkės“ (1992).

J. Kontrimas buvo vienas iš pagrindinių iniciatorių, kurių rūpesčiu Rietavo vidurinei mokyklai 1988 m. buvo grąžintas Lauryno Ivinskio vardas.

 

Kryževičius Kazimieras Vytautas (1930 11 21 – 2004 09 12), tremtinys, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, 1996-2000 m. LR Seimo narys.

Gimė Endriejave. Mokėsi L.Ivinskio pradinėje mokykloje. 1949 m. baigė Rietavo gimnaziją. Mirė 2004 m. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

 

Krėpšta Justinas, Kauno filharmonijos direktorius. Gimė 1957 m. Medingėnuose. Rietavo garbės pilietis (nuo 2020 m.).

 

Lečaitė Rūta, kostiumų dailininkė.

 

Lengvenienė –Toleikytė Birutė Teresė (1942  03 07  -  2010 12 08) 

Pedagogė, rašytoja, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės kultūros, sporto bei politinė veikėja. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

Rietavo garbės pilietė (nuo 2008 m.). Gimė 1942 m. Šilutės r. Stemplių k. Palaidota Rietavo kapinėse.

Knygos:

„Judo gvazdikai“( 1996 m.)

„Per bruką“ (1997 m.)

„Deginu rožę“ ( 1998 m.)

„Ančių ginčas“ (2000 m.)

„Lūžęs meldas“ (2000 m.)

„Kalėdų atvirukas, arba Ar nesušalai, Seneli?“ (2000 m.)

„Krepšinis: y – ga – ga“ (2001 m.)

„Gandras manekenas“ (2001 m.)

„Vienu sparnu“ (2002 m.)

„Saulė neria skarą“ (2003 m.)

„Tėti, pasakyk“ ( 2003 m.)

„Alkų akys“ (2004 m.)

„Jau žinau, kuo būsiu“ (2006 m.)

„Vainikžolės“ (2006 m.)

„Žemaitiškas skaičiuotis liksmyms žemaitokams“ ( 2007 m.)

„Gyvenimas – albumas“( 2008 m.)

„Be rožėtų užuolaidų“ ( 2009 m.)

„Pasitaiko apsirikti, bet už tai nereikia pykti“ (2009 m.)

„Vėlyva gervuogė“ (2010 m.)

„Žemiau vaterlinijos“ (2010 m.)

„Eilėraščiai“. Varpai 2011 (26), almanachas. – Šiauliai, p.76-79.

Plungės literatų klubas „Vingiorykštė“ išleido knygą apie Birutę Lengvenienę: „Pasiimk širdį saujon ir eik...“ (2022).

 

Liaugaudas Alfonsas (1916 02 16 - 2005 11 15), teatralas, visuomenės veikėjas, Lietuvos kultūros fondo Rietavo klubo „Pilaitė“ organizatorius.

Gimė Varniuose, mokėsi Rietave. Žinomas kaip Rietavo kultūros paveldo puoselėtojas.

1988 m. A. Liaugaudo ir kitų jo bendraminčių iniciatyva Rietavo apylinkėse suorganizuota kompleksinė ekspedicija. Jos dalyvių surinkta medžiaga buvo susisteminta, parengta spaudai ir 1992 m. išleista atskira knyga – „Rietavo apylinkės“.

Daug prisidėjo prie to, kad būtų pradėti Rietave veikusios pirmosios Lietuvoje muzikos mokyklos, kunigaikščių Oginskių koplyčios tyrimo, restauravimo, Rietavo parko tvarkymo darbai.

Rietavo garbės pilietis (nuo 2005 m.).

 

Liutkutė Aušra, dainininkė, Lietuvos muzikos akademijos dėstytoja, Vydūno premijos laureatė.

Bendradarbiauja su Oginskių kultūros istorijos muziejumi, dažna viešnia Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje, aktyvi visuomeninės organizacijos Rietavo kraštiečių klubo narė.

Prisidėjo prie naujų vargonų bažnyčioje atsiradimo. 2019 m. apdovanota simboliniu gerumo angelu.

Gimė 1973 m. Rietave.

 

Lingytė Ieva

Iš Rietavo kilusi jaunoji mokslininkė.

2023 m. savivaldybės mero apdovanota „Gerumo angelu“.

 

Malūkas Edmundas Zenonas (g. 1945 m. balandžio 15 d. Ylakiuose, Mažeikių apskritis) – rašytojas, veterinarijos gydytojas, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

1963 m. baigė Rietavo vidurinę mokyklą.

Knygos:

Kraujo skonis: nuotykių romanas (apie mafiją). – Vilnius: Horizontas, 1992. – 286 p.

Juodieji želmenys: nuotykių romanas. – Vilnius: Horizontas, 1993. – 414 p.

Moters kerštas: romanas. – Vilnius: Horizontas, 1994. – 364p.

Šiukšlyno žmonės: romanas. – Panevėžys: Magila, 1995. – 302 p. 

Migla: romanas. – 2 d. – Panevėžys: Magilė, 1997–1999. 

Vilko duona: apsakymai / dail. Gražina Preidytė. – Panevėžys: Magilė, 1998. – 205 p.: iliustr. 

Duženos: romanas. – Panevėžys: Magilė, 2001. – 309 p. 

Karalienė Barbora: istorinis romanas. – Panevėžys: Magilė, 2004. – 422 p.: iliustr. 

Likimų šnekos: novelių romanas. – Panevėžys: Magilė, 2009. – 358 p. 

Dilgės: romanas. – Panevėžys: Magilė, 2009. – 342 p. 

Vytauto žemė: istorinis romanas. – Panevėžys: Magilė, 2016. – 704 p.

 

Mašekas Jozefas Eduardas (Mašek Josef Eduard). Gimė 1865 m. liepos 11 d. Beroune, Čekijoje, mirė 1927 m. sausio 11 d. Salantuose.

 Muzikas, pedagogas. (1880–1906 metais Rietavo šešiametės muzikos mokyklos vadovas ). 

 

Meškauskas Aloyzas (1931 m. spalio 15 d. Norgalvių k., Plungės r.), muzikos mokytojas ir chorvedys. Parašė straipsnių rajono spaudoje, aranžavo kūrinių skudučiams, sukūrė dainų ir instrumentinių pjesių.

Knygos: „Dainuokit, sesės ir broliai“ ( 2021 m.).

 

Monkevičius Algirdas (g. 1956 m. kovo 29 d. Rietave) – švietimo, mokslo ir sporto ministras, buvęs Mykolo Romerio universiteto rektorius, pedagogas, politinis ir visuomenės veikėjas.

Monkevičius Stasys Algirdas (g. 1923 m. vasario 20 d. Rietave), buvo Rietavo žemės ūkio mokyklos direktoriaus pavaduotoju ūkio reikalams.

Knygos:

„ Amžiaus slenksčiai“. (2006 m.).

 

Naujalis Juozas (1869-04-09 – 1934 09-09).  Vargonininkas, kompozitorius, pedagogas ir choro dirigentas (pusę metų 1891-1892 m.  vargonavo Rietave).

 

Norbutas Vytautas (1939 12 24 – 1991 04 13), rašytojas fantastas, vienas iš mokslinės fantastikos pradininkų Lietuvoje. Gimė Rietave.

Knygos: „Samariečiai“ (1991 m.)

„Skorpiono ženklas“ (1972 m.)

„Nemirtingumo lygtis“ (1970 m.)

Leokadija Mockienė knygos „Svetimų aistrų nelaisvėje“ sudarytoja. Leidinyje sudėti niekur nepublikuoti V, Norbuto eilėraščiai, proza, fragmentai, laiškų ištraukos, iki mūsų dienų išsaugotos spaudos publikacijos.

Palaidotas Rietavo kapinėse.

 

Nedzelskis Adelbertas, menotyrininkas, dailininkas. Už nuopelnus saugant, tyrinėjant ir propaguojant M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

Gimė 1933 m. Rietave.

 

Pečkauskaitė Marija – Šatrijos Ragana (1877 m. kovo 8 d. Medingėnuose – 1930 m. liepos 24 d. Židikuose) – lietuvių rašytoja.

Kūriniai:

„Margi paveikslėliai“ (išsp. 1896)

„Pirmas pabučiavimas“ (išsp. 1898)

„Dėl ko tavęs čia nėra?“ (išsp. 1898)

„Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai“ (išsp. 1900)

„Rudens dieną“ (išsp. 1903)

„Viktutė“ (1903)

„Iš daktaro pasakojimų“ (išsp. 1904)

„Atsiminimai apie broliuką Steponą“ (par. 1904, išsp. 1939)

„Sulaukė“ (išsp. 1906)

„Vincas Stonis“ (1906)

„Pertraukta idilija“ (išsp. 1906)

„Nepasisekė Marytei“ (1906)

„Dėl tėvynės“ (1907)

„Adomienė“ (1908)

„Pančiai“ (1920)

„Sename dvare“ (išsp. 1922), aprašytas Užvenčio dvaras

„Irkos tragedija“ (išsp. 1924)

„Mėlynoji mergelė“ (išsp. 1925)

„Motina – auklėtoja“ (išsp. 1926).

 

Piktys Boleslovas, medikas, profesorius, Kauno akademinių klinikų Neurochirurgijos skyriaus kūrėjas.

Gimė 1920 Rietave.

 

Pleškytė Eugenija, legendinė Lietuvos teatro ir kino aktorė.

Gimė 1938 m. Giliogirio kaime. Mirė 2012 m. Klaipėdoje.

 

Pocius Ričardas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas.

Gimė 1970 m. birželio 18 d. Rietave, mokėsi Rietavo vidurinėje mokykloje, vėliau Rietavo tarybinio ūkio-technikume įgijo mechaniko specialybę.

 

Puplešys Petras, rašytojas, poetas, 1958 m. parašė knygą epą „Rietavas XIX a.“ 1949-1950 metais – Rietavo vidurinės mokyklos direktorius.

Gimė 1906 m. Vedegėnų kaime. 

 

Riebždaitė Alma (g. 1976) – poetė, prozininkė, literatūros kritikė ir tapytoja. Gimė Rietave.

Knygos:

„Beribė“ (2007 m.).

 

Rinkevičius Tomas (g. 1978 sausio 4 d. ), buvęs krepšininkas, treneris. Gimė Rietave.

 

Dr.  Rubežius Mantas - aplinkos inžinerijos mokslų daktaras, lektorius, jaunasis mokslininkas, vienas iš startuolio „Biovala“ įkūrėjų ir bendrasavininkų.

 

Rutkauskas Vytas (g. 1945 m. spalio 5 d. Pabaldiškyje, Molėtų rajonas) – Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.  Nuo 2001 m. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius. Rietavo garbės pilietis ( nuo 2005 m.).

Knygos:

2020 metais išleista Vytauto Rutkausko sudaryta knyga „Rietavas. Oginskių rezidencijos pažintiniai maršrutai“. 

 

Stančikaitė Agnė, operos solistė (sopranas). Gimė Budrikių km. Rietavo seniūnija.

 

Stankus Eugenijus, matematikas. Gimė 1945 m. gruodžio 10 d., Maldučių kaime. Rietavo garbės pilietis (nuo 2016 m.).

 

Suvorova Kristina, menininkė, iliustratorė. Gyvena ir dirba Berlyne ir Frankfurte. Gimė Rietave.

 

Šarauskis Egidijus, technologijos mokslų daktaras. Gimė 1971 m. Labardžiuose.

Šarkauskas Jonas, UAB „Gazimpeksas“ direktorius (nuo 1993 m.), Rietavo garbės pilietis (nuo 2013 m.), visuomeninės organizacijos Rietavo kraštiečių klubo narys.

Gimė 1935 m. birželio 25 d. Spraudžio kaime, Rietavo savivaldybėje. Mirė 2024 m. rugsėjo 22 d.

 

Šerėnas Jonas ( 1903-1943), dirbo mokytoju Liolių pradinėje mokykloje 1926-1941 m.

Šerėnas Algirdas (1930-1998), tremtinys, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, publicistas, knygų apie tremtį autorius. Gimė Liolių kaime.

 

Šiurys Jonas, matematikos mokslų daktaras. Gimė Rietave.

 

Šiuparis Alvydas, karinės žvalgybos vadovas (2016 m.). Gimė 1970m. birželio 6 d. Maldučių kaime.

Šiuparys Gintaras, žurnalistas. Gimė Rietave, mokėsi Rietavo vidurinėje mokykloje.

 

Šlepavičius Ričardas,  (g. 1970 m. balandžio 7 d. Pelaičiuose baigė pradinę mokyklą) – Lietuvos diplomatas, Lietuvos ambasadorius Italijoje (2017–2022 m.), 

Pietų Korėjoje (nuo 2022 m.).

 

Urbonas Mindaugas Jonas, rašytojas. Gimė 1989 m. Pajamončio kaime, Tverų seniūnija.

Knygos:

„Dvasių urna“ (2016 m.)

 „Šimtmečių melancholija“ (2017 m.)

„Žudant Dzeusą“ (2020 m.).  

 

Turskis Petras, kraštotyrininkas.

Knygos „Rietavo kraštas: nuo Rietavo iki Spraudės (1800-2000), (2019 m.) sudarytojas.

 

Vaičiakas Lukas Kornelijus – teisininkas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sekretoriato vadovas. Gimė Rietave 1995 10 17.

 

Jonas Varkalys,  (g. 1950 m. rugpjūčio 28 d. Kyvaičiuose, Tverų seniūnija,  Rietavo savivaldybė) – Lietuvos ir Plungės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas, Plungės Rotary klubo narys.

 

Vaizgirdas Antanas, (1952-2005), Tverų ambulatorijos vyr. gydytojas, istorijos, Sąjūdžio idėjų puoselėtojas, Nepriklausomybės paminklo Tveruose iniciatorius,

pirmosios Rietavo savivaldybės tarybos narys.

Šviesaus atminimo gydytojas daug prisidėjo ir daug širdies atidavė pristatant visuomenei Lopaičių piliakalnį; jis inicijavo ir šaltinio vandens ištyrimą.

 

Visagurskienė (Durkaitė) Kristina, gimė 1970 m. kovo 4 d. Dirba Lietuvos sporto universitete lektore.

Lietuvos sveikuolių sąjungos narė. Lietuvos fizinio aktyvumo ir sveikatos asociacijos prezidentė. Kuruoja (TAU) prie LSU.

 

Viržintas Ignas (1923-2001), rašytojas, pedagogas, kraštotyrininkas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos prizininkas, R. Biržinytės ir Žemaitės literatūrinių premijų laureatas.

Gimė Kadagynuose, netoli Rietavo. Palaidotas Rietavo kapinėse.

Knygos:

„Ąžuolą kirs rytoj“ (1995 m.)

„Sodžius be ramybės“ (1997 m.)

„Susitikimas per Jonines“ (1999 m.)

„Gaidžio lauko trobelė“ (2001 m.)

„Rinktiniai raštai“ (2004 m.)

„Uoga-dukrelė“ (2016 m.).

 

Viržintas Mantas, menininkas, Plungės ir Rietavo krašto fotoklubo „Žybt“ vadovas. Gimė 1986m. balandžio 2 d. Gyvena Rietave.

 

Žilevičius Juozas(1891-1961), kompozitorius, muzikinių renginių organizatorius, muzikos istorikas, lietuvių muzikologijos archyvo steigėjas Čikagoje.

Gimė Jėrubaičių kaime.

 

Žiliūtė Diana, dviratininkė. 2000 m. vasaros olimpinių žaidynių prizininkė. Gimė 1976 05 28 m. Rietave.

 

Žlibinas Stasys, poetas, daugelio populiarių dainų tekstų autorius, kartu dirbęs daugiau nei su keturiasdešimčia kompozitorių. Rietavo garbės pilietis (nuo 2013 m.). Gimė 1936 m. Rietave.

Knygos:

„ Kur tas kelelis“ dainos (1984 m.)

„Tu mums viena“ poezijos ir dainų rinktinė (2016 m.).

Bendraautorius „Viskas telpa dainon“ (2023 m.).

Kartoteka redaguojama, atsiprašome už galimus netikslumus.