Naujienos

1        Gegužės 30 dieną mažieji Medingėnų IUG ir PUG grupės vaikučiai lankėsi bibliotekoje, kur vyko edukacija “Knygos skirtukas”. Juos atlydėjo mokytoja Nijolė Šimkevičienė ir mokytojos padėjėja Irena Rekašienė. Vaikai aiškinosi kam reikalingi knygų skirtukai, o bibliotekininkė Virgina Žadeikienė pateikė skirtukų pavyzdžių. Mažieji spalvino skirtukus, o vėliau mokytoja ir vaikai sveikino vieni kitus su gimtadieniu, kurių yra vasarą. Vaikai dainavo “Su gimimo diena”, žaidė žaidimus. Bibliotekininkė padėkojo už darbelius ir įteikė dovanų po tikrą skirtuką. Vaikai išsiskirstė vasaros atostogoms ir žadėjo sugrįžti sekančiais mokslo metais.

1Ketvirtadienio pavakarę į Tverų kultūros namus rinkosi visi tie, kurie norėjo pasivaržyti savo žiniomis. Penkios komandos: „Bendraminčiai“, „Kermušie“, „Laukuva“, „Norintys pramogauti“ ir „Plungės skaitančios moterys“ turėjo įveikti 4 etapus, per kuriuos išgirdo 65 klausimus, užuominas ir atlikti tris vertimus.

Pirmajame etape komandoms buvo paruošta 15 klausimų su vienu teisingu pasirinkimu iš 4 galimų variantų. Šiame etape daugiausia taškų surinko „Bendraminčiai“ – 8, „Laukuva“ – 7 ir „Kermušie“ – 7.

Antrajame etape komandų laukė – 8 klausimai su užuominomis (1 klausimas – 5 užuominos). Čia iš užuominų komandos turėjo įvardinti: augalą (linas), istorinį įvykį (Saulės mūšis), Lietuvoje gyvenančią tautinę mažumą (Karaimai), mėnesį (vasaris), šventę (pusiaužiemis). Greičiausiai iš užuominų išgliaudyti klausimai, kur komandos į savo krepšelius įsidėjo po daugiausia penkis taškus buvo, įvardinkite asmenybę. Į šį klausimą po pirmos užuominos atsakė komanda „Bendraminčiai“. (Jis pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis. Atsakymas - Steponas Darius). Komanda „Kermušie“ po pirmos užuominos įvardijo sporto šaką (Čia yra kamuolys. Korneris. Atsakymas – futbolas). O komanda „Norintys pramogauti“ labai taikliai po pirmos užuominos (Informatinio mąstymo ugdymas) įvardijo gyvūną – tai bebras. Antrajame etape „Norintys pramogauti“ surinko - 22 taškus, „Kermušie“ – 18, Bendraminčiai – 15.

Trečiajame etape komandos turėjo atsakyti į 15 klausimų be pasirinkimo variantų ir užuominų. Čia daugiausia taškų po 6 surinko „Bendraminčiai“ ir „Laukuva“.

Ketvirtajame etape – komandų laukė vertimai. Čia versti reikėjo ne iš užsienio šalies kalbos į lietuvių, bet žodžių junginius išversti į gerai žinomas lietuvių liaudies patarles. Vertimuose geriausia pasisekė „Laukuva“ komandai.

Susumavus visų etapų taškus nugalėtojais tapo komanda „Norintys pramogauti – 31 taškas. Antra vieta atiteko komandai „Laukuva“ – 30 taškų, trečia vieta „Bendraminčiai“ – 29 taškai.

Prizus komandoms dovanojo Rietavo kultūros centras Tverų filialas, klausimus protmūšiui galvojo Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka vaikų literatūros skyriaus darbuotoja Loreta Jurkienė.

Nuotraukos Irenos Liškuvienės.

Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus informacija

1Gegužės 18 d. Rietavo Irenėjaus Oginskio viešojoje bibliotekoje vyko vakaras su aktore, TV laidų vedėja, moteriškos filosofijos „Pasimatuok jūrą“ įkūrėja ir knygos „Kol žiovauja žuvėdros“ autore Juste Zinkevičiūte. Antrąją savo knygą pristačiusi J. Zinkevičiūtė šiltai ir nuoširdžiai papasakojo apie jos gimimą.


            Knygą „Kol žiovauja žuvėdros“ Justė rašė ketverius metus. Jos pirmoji – „Puodelis kavos prie jūros“ – sulaukė didelio populiarumo. J. Zinkevičiūtė pajuokavo, kad abi knygos turi po du autorius: „Puodelį kavos prie jūros“ kūrė kartu su savo broliu, kuriam iškalbos netrūksta, ir kuris pasakęs: aš rašysiu, o tu parašyk. Jų dialogas buvo vaisingas. Knygoje „Kol žiovauja žuvėdros“ sudėtas Justės senelio Leono pasakojimas apie Nidą, senelio išmintis ir patyrimas. Bendravimas ir gamta autorę veikia kaip terapija. O svarbiausia – ji leidžia sau būti savimi, atgauna save ir savo gyvenimą.
            J. Zinkevičiūtės knyga „Kol žiovauja žuvėdros“ yra biblioterapinė. Pagrindinė problema, dėl kurios gimė knyga, – negrąžintos skolos sau. Kokios skolos? Visokios. Nedėmesingumas sau, laiko neturėjimas… Daug skolų, kurios anksčiau ar vėliau pasireiškia fizinėmis ligomis. Važiuoji dviračiu, pasakoja Justė, tau taip skauda, taip skauda, o ant molo žuvėdros žiovauja. Jos žiovauja, o tau skauda. Taip ir gimė knygos pavadinimas.

Norintys galėjo įsigyti knygų, gauti viešnios autografą.


Bibliografė Vilma Piliuvienė

2Minint  Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Lietuvos respublikos Seimas 2023 metus paskelbė Klaipėdos krašto metais. Gegužės 20 dieną tveriškiai keliavo po Klaipedos kraštą. Keliones tikslas -  aplanktyti senasias vietoves, susipažinti su istorija, kultūra.

   Sustojome  Priekulėje. Miestas  įsikūręs šalia vaizdingo Minijos upės vingio. Priekulė nuo 1540 m. buvo didžiausia gyvenvietė Klaipėdos krašte. Miesto centras būdingas tipiškam didesniam Mažosios Lietuvos miestui. XVI a. pab. čia buvo įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija.

   Maloniai mus pasitiko Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus vadovė Sabina Vinciūnienė. Muziejus įkurtas 2006 m. buvusioje vokiečių žandarmerijoje. Susipažinę su eksponatais, liudijančiais SSRS pokario agresiją Klaipėdos regione, partizaninį judėjimą ir masinius gyventojų trėmimus, pakeliavome po Priekulės apylinkes. Aplankėme  Priekulės kabantį tiltą, pastatytą XX a. pradžioje, buvusį dvarą ir dabar jame įsikūrusį  ,,Priekulės žirgyną“,  vokiečių statytą geležinkelio stotį.

   Priekulė neįsivaizduojama be žymiausios šio krašto rašytojos Ievos Simonaitytės..

Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus įkurtas 1979 m. buvusiame rašytojos vasarnamyje. Čia eksponuojamos nuotraukos, dokumentai, visų knygų pirmieji leidimai, asmeniniai daiktai. Kambariuose išsaugoti baldai, paveikslai, suvenyrai, dovanos. Darbo kambaryje saugoma asmeninė rašytojos namų biblioteka. Nustebino muziejaus vadovė, kuri prabilo vietine ,,šišioniškių“ kalba.

   Aplankėme Vanagus, rašytojos gimtinę. Nors gimtoji sodyba neišliko, toje vietoje pastatyta tautodailininko V.Majoro sukurta medžio skulptūra. Įspūdinga Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčia, kurią lankė ir ja rūpinosi rašytoja.

   Pabuvojome prie Karaliaus Vilhelmo kanalo, kuris rankomis iškastas 1863–1873  m. prancūzų karo belaisvių ir pavadintas tuometinio Prūsijos karaliaus Vilhelmo I vardu. Kanalo statybos tikslas - apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų Kuršių mariose. Kanalas prasideda ties Lankupių kaimu. Čia pasivaikščiojome ilgiausiu kabančiu pėsčiųjų tiltu Lietuvoje, jungiančiu Klaipėdos ir Šilutės rajonus.

   Apsilankėme Drevernoje, Svencelėje – senosiose Klaipėdos krašto gyvenvietėse, dabar tapusiomis poilsio ir pramogų centrais.

  Dėkingi esame už suteiktą transportą ir galimybę pakeliauti.

Tverų filialo bibliotekininkė Danėlė Grauslienė

skelbimas 2023 05 22v2

skelbimas 20230522Daugiau kaip 2 mln. eurų vertės 1 ir 2 euro centų monetų esame pametę. Kasmet prarandame apie trečdalį milijono eurų. Apyvartoje esančiomis monetomis net 3 kartus apjuostume Lietuvą! Lietuvos bankas drauge su bibliotekomis gegužės mėnesį skatina būti taupesnius ir primena grąžinti šias monetas į pinigų apyvartos ciklą: naudoti mokant už prekes ir paslaugas arba atnešti iškeisti į Lietuvos banko kasas. 

Viena iš Lietuvos banko funkcijų – užtikrinti visuomenės aprūpinimą grynaisiais pinigais, kad pinigų ciklas vyktų sklandžiai ir niekada nenutrūktų. Tačiau grynųjų pinigų statistika rodo, kad 1 ir 2 euro ct monetos, priešingai nei kitos, iškrinta iš apyvartos rato vos į jį patekusios. Paprastai kitos monetos yra naudojamos 20–30 metų.  

Didžioji dalis 1 ir 2 centų monetų panaudojamos mokėjimams vos vieną kartą – net du trečdaliai į apyvartą išleistų 1 ir 2 euro centų monetų į Lietuvos banką negrįžta (kitų monetų negrįžta tik trečdalis). Monetos pametamos arba nugula mūsų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose. Kadangi 1 ir 2 euro centų monetos reikalingos grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietoje, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti ir leisti į apyvartą.  

11 traukinio vagonų – tiek apyvartoje smulkiųjų monetų. Jos sveria 770 tonų. Kasmet šių monetų kiekis apyvartoje padidėja 80 tonų, arba 1 traukinio vagonu.  

1 ir 2 euro centų monetoms kaldinti, transportuoti, tvarkyti naudojami ištekliai, išskiriama tarša, atliekos. Šias monetas pagaminti kainuoja daugiau nei jų vertė. Prarandame ne tik finansines lėšas, bet ir laiką, kurį skiriame smulkioms monetoms suskaičiuoti. 

Airija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Suomija ir Slovakija – šios šešios euro zonos valstybės jau yra išsprendusios 1 ir 2 euro ct monetų naudojimo keliamas problemas. Šiose šalyse tais atvejais, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais, taikomas galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimas. Taip nebelieka poreikio atiduoti grąžą smulkiomis monetomis. 63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų 1 ir 2 euro centų monetų atsisakymui euro zonoje bei galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimui. 

Lietuvos bankas primena, jei turite sukaupę 1 ir 2 euro centų monetų, jas galite: 

  • naudoti mokėjimams už prekes ir paslaugas, atsiskaitydami grynaisiais pinigais; 
  • atnešti į Lietuvos banko kasas Vilniuje ir Kaune iškeisti į kito nominalo monetas ar banknotus; 
  • iškeisti komercinių bankų skyriuose. 

Daugiau informacijos: www.lb.lt/1-2-centai 

  • Jūs esate čia:  
  • Pradžia