Pavasaris ir poezija... Poezijos pavasaris... Jau daugelį metų šis žodžių sąskambis simbolizuoja atgimimą, atsinaujinimą. Poezija, kaip pavasario saulė ir vėjas, prasiskverbia į giliausias širdies kerteles, atnešdama šilumą, galutinai ištirpdydama sąstingį, pažadindama naujas viltis. Galbūt todėl vis plečiasi ir poeziją kuriančiųjų, ir ją skaitančiųjų gretos.
Gegužės 23 dieną Rietavo kultūros centre vyko Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos organizuota poezijos šventė – „Rietavo literatūrinis pavasaris 2024“. Gausiam literatų ir klausytojų būriui sveikinimo žodžius tarė Rietavo savivaldybės vicemerė Kristina Krasauskienė bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Grevienė, kurios pabrėžė kūrybos ir saviraiškos svarbą žmogaus gyvenime. Susirinkusius sveikino ir „Rietavo literatūrinio pavasario“ pradininkė Romualda Durkienė. Pati surengusi ne vieną literatūrinę šventę, R. Durkienė džiaugėsi, kad poezijos pavasario tradicija Rietave yra tęsiama, kad šalia jau gerai pažįstamų veidų kyla ir nauji, dar neatrasti kūrėjai.
Vakaro vedėjai Erika Pranckevičienė ir Džiugas Jocys pristatė svečius, pabrėždami kiekvieno iš jų išskirtinumą, primindami literatų klubų istorijas ir pasiekimus. Žiūrovams savo eiles dovanojo kūrėjai iš Telšių, Barstyčių, Švėkšnos, Rietavo, Tauragės literatų klubo „Žingsniai“, Mažeikių krašto literatų ir meno mėgėjų sambūrio „Aura“, Gargždų literatų klubo „Potekstė“, Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“, Rietavo trečiojo amžiaus universiteto literatų klubo „Šviesa“. Itin džiugu, kad perlus iš savo kūrybos karolių išvėrė dvi naujos kūrėjos. Tai jauniausia vakaro skaitovė, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos moksleivė Deimantė Gudaitytė ir pedagogė, režisierė Viktorija Eirošienė, pirmą kartą išdrįsusi publikai pristatyti savo eilėraščius.
Kokia, apie ką buvo skaitoma poezija? Apie gyvenimą ir mirtį, laimę ir skausmą; priverčianti susimąstyti ir prajuokinanti klausytojus. Kadangi minime Žemaitiško rašto metus, ne vienas vakaro svečias skaitė savo žemaitiškus kūrinius. Tačiau literatai vieningai liudijo, kaip sunku iš savo kūrybinio lobyno išsirinkti vieną vakarui skirtą eilėraštį, nes visi jie šaukia iš knygų ir prašosi būti perskaityti. Tai buvo ne vienintelis dalykas, dėl kurį pabrėžė kūrėjai – bene kiekvienas, prieš skaitydamas savo eilėraščius, minėjo Rietavo krašto poetę Birutę Lengvenienę. Prisiminė ją kaip Rietavo literatūrinio pavasario simbolį, kaip įkvėpimo šaltinį, kaip išskirtinę asmenybę ir tiesiog geros širdies žmogų. Šios poetės indėlis liko giliai įsišaknijęs, o jos kūryba, akivaizdu – nepamirštama.
Koks gi būtų poezijos vakaras be jaudinančios muzikos. Kūrinius dovanojo Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos auklėtiniai Liepa Rubavičiūtė (mok. R. Jasinskienė), Augustas Valavičius (mok. J. Barsteiga), Tauras Bružinskis (mok. T. Česnauskas). Šventę vainikavo atlikėjo Justino Stanislovaičio ir saksofonisto Augustino Skeberdžio koncertas. Jų atliekamos gerai žinomos dainos išjudino ir jaunus, ir vyresnius. Kaip sakė Justinas, eilės ir rimas yra tai, kas nušviečia gyvenimą, o poezija paliečia kiekvienos širdies stygą ir primena apie amžiną gyvenimo atsinaujinimo stebuklą.
