• Donatas Sauka. Apie laiką ir save

    saukaIšskirtiniu Donato Saukos knygos bruožu ir laikyčiau asmeniškumo ir visuotinumo (kiek jis mums apskritai prieinamas) sąlyčius. Liudijama tai, kas patirta, išgyventa, prie ko prisiliesta. Kartu suvokiant, kad tai, kad patirta, patirta ir iš bendrojo laiko, tekusio tuo laiku gyvenusiems, dirbusiems, mylėjusiems, vienaip ar kitaip pasirinkusiems žmonėms. Donato Saukos knygą „Apie laiką ir save“ laikau savitu ir vertingu intelektualiniu kūriniu. Priskiriu jį ir prie humanistikos šaltinių, apibūdinančiu kaip skvarbų kultūrinės atminties tekstą.

    Prof. dr. Viktorija Daujotytė

  • Sovietmečio lietuvių literatūra: reiškiniai ir sąvokos

    sovŠis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidinys savotiškai apjungia enciklopediją ir istoriją, straipsnių rinkinio ar kolektyvinės monografijos žanrus. Veikalas apima istorijos, sociologijos, politologijos, estetikos ir kitus giminingus požiūrius į tyrimo objektą - sovietinio laikotarpio lietuvių literatūrą. Tai, kas apie sovietinio laikotarpio lietuvių literatūrą enciklopedijoje būtų pasakojama konstatuojant, čia aptariama gerokai plačiau ir daugiareikšmiškai, nevengiant probleminių temos aspektų.

    Knyga „Sovietmečio lietuvių literatūra: reiškiniai ir sąvokos“ skiriama ir akademinei bendruomenei, ir su sovietmečio kultūra susipažinti norintiems žmonėms. Šio sintetinio veikalo autoriai parodo, kaip keitėsi pats sovietmetis ir literatūros kūrimo sąlygos, jos vieta ir galia visuomenėje. Kokie reiškiniai ir sąvokos leidžia atrakinti šį vis labiau aiškinimų reikalingą laikotarpį? Kaip sovietmečio ideologinėmis sąlygomis funkcionavo universalūs kultūros kodai - humoras, groteskas ar mitas?

    Knyga moko atpažinti propagandinę naujakalbę ir adekvačiai skaityti ideologinius tekstus. Tai universalus įgūdis, kuris reikalingas kiekvienoje epochoje.

  • Gražina Sviderskytė. Lituanica. Nematoma pusė

    LituanicaŽurnalistės, dokumentinių filmų kūrėjos ir rašyt ojos Gražinos Sviderskytės knyga „Lituanica. Nematoma pusė“ pasakoja apie vieną geriausiai žinomų ir drauge vieną painiausių Lietuvos istorijos įvykių. 

    Knygoje „Lituanica. Nematoma pusė“ pateikiama kol kas išsamiausiai ir kruopščiausiai išnagrinėta Lituanicos istorija. Autorė pasakoja istoriją, tuomet aprėpusią tris valstybes – Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją ir Lietuvą. Ji pati apsilankė daugiau nei dvidešimtyje archyvų ir perskaitė tūkstančius dokumentų, tarp kurių nemažai iki šiol apskritai neskelbtų ir netyrinėtų šaltinių. Septynerius metus atidaus darbo ir paieškų G. Sviderskytė sudėjo į knygą „Lituanica. Nematoma pusė“.

    Pasakojimas aprėpia ne tik skirtingas vietoves, bet ir ilgą laiko tarpą, daugybės asmenybių gyvenimus. Nuo 1933 iki šių laikų, nuo pačių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno iki daugybės iki šiol neįvardytų politikų, diplomatų, karininkų, policininkų, rezistentų... Čia įvykiai sudėlioti tarsi politiniame trileryje, todėl skaitytojai išgyvens visą dramą ir visas emocijas, kurias patyrė tiek patys lakūnai, tiek su jų skrydžiu susiję ar net visai atsitiktiniai žmonės. 

    Dariaus ir Girėno skrydis turėjo pakeisti Lietuvos istoriją, tautos likimą, tačiau paslaptinga ir nesėkminga skrydžio pabaiga paliko daugybę klaustukų bei sukūrė mitą, savotišką pasaką, kuri sklinda iš lūpų į lūpas, aplipdama daugybe nebūtų detalių ir painių spėlionių. 

    Knyga „Lituanica. Nematoma pusė“ iki galo neatskleis Lituanicos paslapties. Kartais net kruopščiausi tyrimai ir šaltinių paieškos neleidžia surasti tiesos, kurią slepia istorija. Tiesa, šioje knygoje ta Lituanicos paslaptis bus išgryninta ir liks tik vienas neatsakytas klausimas. Didžioji dalis nematomos pusės bus apšviesta ir paaiškinta. 

    Knyga iliustruota nuotraukomis ir dokumentų faksimilėmis. 

    Gražina Sviderskytė (g. 1973 m.) – televizijos žurnalistė, istorikė, istorinių bei dokumentinių filmų kūrėja. Yra parašiusi tris knygas ir sukūrusi dvidešimt dokumentinių filmų. Jos knyga „Lituanica. Nematoma pusė“ buvo įvertinta Lietuvos mokslo tarybos stipendija ir Lietuvos mokslų akademijos premija.
    G. Sviderskytė baigė studijas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, vėliau Prancūzų kultūros centre ir  Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Dirbo LRT televizijoje reportere, užsienio informacijos redaktore. Taip pat buvo LRT laidos „Labas rytas“ reporterė ir laidos vedėja, laidos „Lietuvos ryto“ televizija“ reporterė ir vedėja, LNK žinių vedėja ir korespondentė. Dirbo VU Žurnalistikos instituto CNN studentų biuro dėstytoja, CNN World Report programos reportere. Buvo VšĮ „Socialiniai ir kultūros projektai“ direktorė.

  • Sarah Wilson. Įveiktas nerimas. Pirmiausia pabaisą paverskime gražuole

    nerimasKnyga „Įveiktas nerimas: pirmiausia pabaisą paverskime gražuole“ praktiška ir poetiška, išmintinga ir jautri. Ji siekia padrąsinti visus, kenčiančius nuo nerimo. Ji nori padėti pasijusti geriau. Ji pasakoja apie galimybę gyventi nejaučiant nerimo.

    Sarah Wilson nuolat bando spręsti problemas ir aiškinasi, kaip gyventi geriau. Parašiusi knygą „Aš atsisakau cukraus“ (I Quit Sugar), ji padėjo daugiau nei milijonui žmonių visame pasaulyje atsisakyti cukraus ir pagerinti savo savijautą. 

    Knygoje „Įveiktas nerimas: pirmiausia pabaisą paverskime gražuole“ S. Wilson pasakoja apie viso savo gyvenimo palydovą - nerimą: jį analizuoja, apžvelgia gydymo metodus, naujausias gydymosi madas ir trumpalaikius pagalbos sau būdus. Ji pati tuo domėjosi ir daug skaitė, o šioje knygoje žinias papildo kalbindama nerimo sutrikimus kenčiančius žmones, psichikos sveikatos ekspertus, filosofus ir net Dalai Lamą. Visą informaciją autorė pateikia iš savo perspektyvos, papildydama asmenine patirtimi. 

    Kova su nerimu – tai nuolatinė kelionė, kurioje vis tenka ieškoti geresnio kelio sau ir savo kompanionui – nerimui. Maždaug taip rašytoja ir tinklaraštininkė Sarah Wilson apibūdina savo gyvenimą. 

    Autorė paaiškina, kodėl tai sunki ir pavojinga liga, kurią būtina gydyti. Galiausiai ji pristato nerimą kaip dvasinį ieškojimą, o ne kankinantį skausmą, kaip ilgesio būseną, kuri veda mus arčiau tikrai svarbių dalykų. 

    S. Wilson patarimai, kuriuos ji pateikia knygoje „Įveiktas nerimas: pirmiausia pabaisą paverskime gražuole“, yra ne tik apgalvoti, bet ir išbandyti. Nerimas nyksta jau vien juos skaitant. Autorė siūlo susikurti dėkingumo ritualą, kuris padėtų pamiršti nerimą. Ji taip pat tikina, kad geras maistas, kvėpavimas ir meditacija yra puikios priemonė nerimui įveikti. Beje, vienas iš S. Wilson patarimų – sąmoningai atsisakyti dalyvavimo ten, kur jaustumėtės negerai. Įsitaisyti ant sofos ir praleisti vakarą ramiai žiūrint filmą – puikus kovos su nerimu būdas. 

    „Turbūt geriausia knyga apie gyvenimą su nerimu, kurią kada nors skaičiau, o skaičiau aš jų (deja) daug. Sarah siūlo gausybę išmintingų patarimų, tačiau tuo pat metu išlieka labai žmogiška, nekelia savęs į padanges. Pažeidžiamumas yra jos stiprybė. Tikiuosi, perskaitę šią knygą, tą patį apie save galėsite pasakyti ir jūs.“

    Mark Manson, knygos „Subtilus menas nekrušti sau (ir kitiems) proto“ autorius

    Sarah Wilson (g. 1974 m.) – australų žurnalistė, rašytoja, tinklaraštininkė. Dirbo australų Cosmopolitan žurnalo redaktore. Jos knyga „Aš atsisakiau cukraus“ (I Quit Sugar) tapo bestseleriu ir padėjo milijonams žmonių visame pasaulyje. Keisti savo gyvenimą S. Wilson pradėjo 2008 metais, kai jai buvo diagnozuota autoimuninė liga. Tuomet rašytoja ėmė gyventi sveikesnį, ramesnį gyvenimą ir panoro padėti kitiems siekti to paties. Taip pat ji mokosi gyventi su nerimu ir bipoliniu sutrikimu. Šiuo metu autorė gyvena Sidnėjuje, mėgsta važinėti dviračiu ir keliauti pėsčiomis. 

  • Lietuvių mįslės

    misles„Lietuvių mįslių rinktinė atskleidžia turtingą tautosakos vaizdinių pasaulį ir parodo, kaip kultūrinė sąmonė sujungia skirtingus pasaulio objektus - augalus ir žmones, dangų ir gyvūnus, kūno dalis ir kasdienius daiktus - į metaforų audinį. Mįslės - tai sudėtingi klausimai, į kuriuos įmanoma atsakyti tik žinant jas atrakinantį kodą. Dr. Aelita Kensminienė sėkmingai suvaldė daugiatūkstantines mįslių pajėgas, surikiavo jas į būrius ir įdavė vėliavas, kurios leidžia mums perprasti mįslių logiką ir pajusti jų grožį.“

    Dr. DAIVA VAITKEVIČIENĖ

    „Lietuvių mįslės. Rinktinė“ - tai daugumą lietuvių mįslių atspindinti tekstų publikacija, kurioje pirmą kartą pristatomos suklasifikuotos mįslės iš Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių tautosakos rankraštyno rinkinių, saugomų Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Leidinyje skelbiama beveik 900 mįslių tipų su versijomis ir tekstų komentarais.

    Knygos sudarytoja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja dr. Aelita Kensminienė yra vienintelė mįslių tyrėja Lietuvoje, šiems tautosakos tekstams, jų klasifikacijai ir tyrimui pašventusi daugiau kaip 20 metų.

    Mįslės yra itin archajiška nematerialaus paveldo dalis. Kartu joms būdingi šiuolaikiški pasaulio suvokimo požymiai: fragmentiškumas, vaizdingumas, intelektinė įtampa, žaismingumas, siekis pažvelgti į aplinką neįprastu rakursu. Todėl šiuolaikiniam žmogui jos gali nutiesti tiltą į etninės kultūros erdves.

  • Stephen Hawking. Trumpa laiko istorija

    istorija2Mokslinio rašymo gaires visiems pasekėjams nurodžiusio žymiausio mūsų laikų genijaus Stephen Hawking knyga „Trumpa laiko istorija“ atsako į sudėtingiausius klausimus. Nuo ko prasidėjo mūsų visata ir kas prisidėjo prie to, kad ji apskritai atsirastų? Ar laikas visada eina į priekį? Ar visata beribė, ar ribos vis dėlto egzistuoja? Ar erdvėje yra kitų matmenų? Kas nutiks, kai viskas baigsis?

    Knyga „Trumpa laiko istorija“ parašyta visiems suprantama kalba veda skaitytojus į egzotišką juodųjų skylių, kvarkų, antimaterijos ir laiko strėlių pasaulį, kilusį iš didžiojo sprogimo ir dar didesnio Dievo. Pasitelkdamas stulbinančią vaizduotę Stephen Hawking  iš arti parodo didžiausias ir reikšmingiausias kūrimo paslaptis, stebuklingų ir netikėtų galimybių kupiną visatą. 

    „Trumpa laiko istorija“ pirmą kartą buvo išleista 1988 metais. Sulaukusi milžiniško populiarumo visame pasaulyje knyga buvo skaitoma daugiau nei 40-čia kalbų, iš viso parduota daugiau nei 9 milijonai jos egzempliorių. Tai buvo pažangiausia ir inovatyviausia iš to, kas tuomet buvo žinoma apie visatos kilmę. Vėliau šioje srityje įvyko daug reikšmingų pokyčių ir atradimų, kurie iš esmės patvirtino daugelį profesoriaus S. Hawkingo teorinių prognozių.

    Norėdamas papildyti originalų tekstą naujausiais savo ir kitų atradimais bei tyrimų rezultatais, autorius po kurio laiko atnaujino knygos įžangą, parašė visiškai naują skyrių, o likusius pakoregavo, kad atitiktų mokslo pažangą. 

    „Ryški ir provokuojanti... S. Hawkingas akivaizdžiai turi mokytojo talentą – rašo lengvai, su sveiku humoru ir iliustruodamas itin sudėtingus teiginius analogijomis iš kasdienio gyvenimo“.

    The New York Times

    „Jam bejėgiškai sėdint vežimėlyje jo protas regis lengvai sklendžia po begalinę erdvę ir laiką, kad atrakintų visatos paslaptis“.

    Time
    „Šioje knygoje susijungia vaiko smalsumas su genijaus intelektas. Mes keliaujame į Hawkingo visatą, žavėdamiesi jo protu“. 

    The Sunday Times 

    Styvenas Hokingas (Stephen Hawking, 1942–2018) – anglų fizikas, vienas žymiausių šių laikų mokslininkų, mąstytojų, už savo idėjas ir mokslinius atradimus vertintas visame pasaulyje. Gimė Oksforde, ten buvo pradėjęs studijuoti matematiką, tačiau jos nebaigęs ėmėsi fizikos studijų. Apsigynė daktaro laipsnį ir iki gyvenimo pabaigos buvo profesorius Kembridžo universitete. 
    Labiausiai domėjosi reliatyvumo ir juodųjų skylių teorijomis. Hawkingas sirgo amiotrofine lateraline skleroze, buvo beveik visiškai paralyžiuotas, nevaldė kūno, negalėjo kalbėti. Profesorius pelnė daugybę titulų ir apdovanojimų. Jam buvo suteiktas Britų imperijos ordino komandoro laipsnis („sero“ titulas), jis buvo priimtas į Garbės ordino kavalierius. Vienas iš paskutiniųjų apdovanojimų – 2009 m. JAV prezidento skirtas Laisvės medalis.