• Lina Limantaitė. Umbrija.Žalioji Italijos širdis

    umbrijaItalų kultūros puoselėtoja, vertėja Lina Limantaitė knygoje „Umbrija: žalioji Italijos širdis“ pasakoja apie išskirtinį, viduramžių dvasią išsaugojusį Italijos regioną, kuriame įdomybių ir lankytinų vietų ras tiek meno mylėtojai, tiek piligrimai, tiek gurmanai bei itališkų vynų mėgėjai.

    Umbrija yra centrinės Italijos regionas, kurio sostinė - įspūdingo grožio miestas Perudža. Apskritai, Umbrija labiausiai didžiuojasi savo senaisiais miestais ir juose išdidžiai stūksančiais kilmingų šeimų rūmais, pilimis ir vilomis. Jų čia begalė, nes viduramžiais miestu negalėjo vadintis jokia gyvenvietė, kurioje negyveno bent 20 kilmingų šeimų.

    Rojų Umbrijoje ras ir lėto gyvenimo būdo gerbėjai. Būtent Orvjeto mieste buvo įkurta asociacija, vienijanti miestus, propaguojančius lėtą, ramų ir ekologišką gyvenimo būdą. Todėl čia galima mėgautis vietinės gamybos maistu ir niekur neskubant apžiūrėti ne itin seniai atrastus miesto požemius. Manoma, kad tuneliai po šiuo miestu buvo iškasti etruskų prieš 3 tūkstančius metų. Šie tuneliai – tarsi antras miestas, kuriame galima rasti ir vyno rūsių, ir didelių menių, ir sandėliukų ar malūnų.

    Šv. Pranciškaus bazilika Asyžiuje traukte traukia piligrimus iš viso pasaulio, ji yra įtraukta ir į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Tikrus meno mylėtojus sudomins ne tik ištaiginga bazilika, besipuikuojanti žymiosiomis freskomis, bet ir Umbrijoje gyvenusių ir kūrusių viduramžių menininkų darbai. Čia gyveno tokie kūrėjai kaip Giotto di Bondone, Luca Signorelli, Pietro Perugino, Filippo Lippi, Pinturicchio ir kiti.

    Knygoje „Umbrija: žalioji Italijos širdis“ rasite daugybę istorijų, knygos autorės patirčių ir patarimų kitiems keliautojams, taip pat kerinčių nuotraukų iš įspūdingiausių Umbrijos regiono vietų.

    Lina Limantaitė – italų kultūros puoselėtoja ir skleidėja, vertėja. L. Limantaitė yra dviejų lietuvių-italų kalbų žodynų sudarytoja, Italijos ambasados Lietuvoje darbuotoja. Ambasadoje knygos „Umbrija: žalioji Italijos širdis“ autorė dirba jau du dešimtmečius, pati yra apkeliavusi tiek Italiją, tiek kitas Viduržemio jūros šalis, domisi Italijos istorija, ypač pamilo Umbrijos regioną.

  • Artūras Mickevičius. Vikingai Lietuvos istorijoje

    vikingaiLaivams Baltijos jūroje IX–XII a. buvo nesaugu ne vien tik dėl dažnai besikaitaliojančių stiprių vėjų ar jūros srovių. Didesnį pavojų kėlė skandinavų vikingai, tačiau, kaip atrodo, šioje erdvėje ne ką mažiau grėsmingi buvo ir kuršiai, be kurių žinios bent jau rytinėje Baltijos jūros dalyje bet kas ir bet kada plaukioti nebegalėjo.

    Knyga „Vikingai Lietuvos istorijoje“ – bandymas pažvelgti į vikingų įtaką ne tik vakarų baltų visuomenės raidai, bet ir ankstyvosioms Lietuvos valstybingumo užuomazgoms. Kaip funkcionavo vikingų amžiaus Baltijos jūros regioninė sistema ir koks vaidmuo šioje sistemoje teko baltams? Ar pagrįsti teiginiai apie baltų vikingus – kuršius, kėlusius didelę grėsmę saugiai laivybai Baltijos jūroje? Ar IX–XII a. kuršių visuomenę galime apibūdinti kaip vikingiško tipo visuomenę? Kodėl turtingesne materialine kultūra išsiskyrusios vakarų baltų žemės netapo Lietuvos valstybės formavimosi centru? Tarpdisciplininis archeologijos ir istorijos šaltinių teikiamais duomenimis parengtas tyrimas nesiekia pateikti galutinių atsakymų, priešingai – galbūt šis darbas inspiruos karštas diskusijas ir įkvėps naujiems tyrimams.

  • Gintaras Chomentauskas. Šeima vaiko akimis

    seimaPsichologas, socialinių mokslų daktaras Gintaras Chomentauskas knygoje „Šeima vaiko akimis“ pasakoja apie tai, kaip tėvai gali padėti vaikui tapti visaverte, harmoninga asmenybe, kaip pastebėti ir suprasti pasikeitimus vaiko emocijose, elgesyje ir padėti jam įveikti sunkumus.

    Knygos „Šeima vaiko akimis“ autorius, dirbdamas su tėvais ir šeimomis, pastebėjo, kad vis daugiau tėvų siekia gilesnio ryšio su vaikais. Jie stengiasi ne tik suteikti stogą virš galvos ar parūpinti maisto, bet rūpinasi ir emocine, bei protine raida, bando kartu su vaiku mokytis įveikti emocinius barjerus ar tiesiog ieško geriausio būdo „išvaryti ožiukus“. G. Chomentauskas tikina, kad vaiko elgesio priežastys būna labai įvairios, tačiau reikia suprasi, jog ne viskas pasiekiama (ar sugadinama) auklėjimu.

    Vaikų gebėjimas akylai stebėti pasaulį, juos supančią aplinką, suaugusiuosius yra ypatingas tuo, kad jie gana greitai padaro tokių stebėjimų išvadas. Vaikai išmoksta tam tikro elgesio, kuris jiems atrodo naudingas siekiant savų tikslų, nesvarbu, ar tai būtų naujas žaislas, ar tiesiog tėvų dėmesys. Tačiau, pasak G. Chomentausko, ne visos vaikų išvados būna teisingos, todėl tai sukelia tam tikrų psichologinių problemų. Vaikas, kuris ima galvoti, kad yra nevykėlis, kad jo nemyli, kad suaugusieji nori jam pakenkti, vėliau gali tapti labai liūdnu ir net piktu suaugusiuoju.

    Knyga „Šeima vaiko akimis“ padės geriau suvokti, kas vyksta vaiko galvoje. Išmoksite „skaityti“ vaiko piešinius, geriau atpažinti emocijas ir perprasti, kas jas sukėlė. Tik patys supratę vaiką, galėsite jam padėti suprasti aplinkinį pasaulį, žmones ir jų santykius. Pasak autoriaus, knyga „Šeima vaiko akimis“ gali ne tik padėti tapti geresniais tėvais, bet ir geriau suprasti savo pačių vidinių problemų priežastis.

    Gintaras Chomentauskas – psichologas, psichoterapeutas, socialinių mokslų daktaras. Studijavo Vilniaus universitete, Maskvos M. Lomonosovo universitete, Kalifornijos šeimos studijų centre. Dėstė tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete, Vilniaus universitete ir Kalifornijos šeimos studijų centre, buvo vizituojantis profesorius. Nuo 1991 metų iki dabar yra Žmogaus studijų centro prezidentas ir žurnalo „Psichologija Tau“ vyr. redaktorius. Taip pat vadovauja Psichologijos akademijai. Yra išleidęs knygų apie šeimos psichologiją, smurtą artimoje aplinkoje, darbo psichologiją.

  • Rodric Braithwaite. Afgancai

    afgancaiVargu ar Sovietų Sąjungos vyriausybė, 1979 m. nusprendusi surengti intervenciją į Afganistaną, galėjo numatyti, kad šis jos sprendimas taps dar vienu vinimi į jau ruošiamą SSRS karstą. Lengva, trumpa ir pergalinga operacija, turėjusi išsaugoti sovietams palankų marionetinį Kabulo režimą, virto užsitęsusiu, ekonomiškai raudonąją imperiją alinančiu karu. Būtent apie šiuos įvykius savo knygoje „Afgancai“. Sovietai Afganistane 1979–1989 m.“ pasakoja britų rašytojas, buvęs diplomatas, Birmingamo universiteto profesorius Rodric Braithwaite.

    Nušviesdamas Afganistano reikšmę iš istorinės ir geopolitinės perspektyvos, Rodric Braithwait bando paaiškinti sovietų įsiveržimo priežastis. Jis aprašo virtinę Kabule įvykdytų perversmų, Afganistano vadovo H. Amino nužudymo aplinkybes, pasakoja apie pagrindinius sovietų ir jų priešų – mudžahedų – vadus.

    Ne mažiau dėmesio knygoje „Afgancai“. Sovietai Afganistane 1979–1989 m.“ skirta sovietų pajėgų Afganistane buičiai. Čia klesti nestatutiniai santykiai, vadinamoji dedovščina, korupcija ir turto grobstymas, slapta prekyba ginklais, pasitaikydavo ir narkomanijos atvejų. Vykstant karui, sovietų visuomenė pirmą kartą sužinojo apie tūkstančius į tėvynę keliaujančių cinko karstų, „juodąsias tulpes“, „afgancų sindromą“.

    Tarp žuvusiųjų tolimajame kare yra ir 96 lietuviai.

  • Ramunė Murauskienė. (Ne)tobulos paauglystės užrašai

    uzrasai„Jei tavo vaikai dar maži, skaityk ir ramiai ruoškis paauglystei. Kai žinosi tam tikrus paauglystės ypatumus, pasitiksi ją išmintingai: ne su gėlių puokšte, bet ir ne su šautuvu. Paauglystė - tai ne karas. Jei tu jau gyveni bent su vienu paaugliu ir tai nėra tavo vyras, skaityk knygą su meile sau ir vaikui.“
    Ramunė Murauskienė 

    Paauglystė. Vieni šio vaikų raidos periodo paniškai bijo, kiti nerimauja, ar pajėgs susidoroti su laukiančiais iššūkiais. Psichologė ir švietimo specialistė Ramunė Murauskienė knygoje „(Ne)tobulos paauglystės užrašai“ siūlo neapykantą ir susierzinimą pakeisti dėmesingumu ir meile – galbūt taip pavyks susikalbėti su sparčius pokyčius išgyvenančiomis atžalomis?

    Trečioji autorės knyga „(Ne)tobulos paauglystės užrašai“ – tai kvietimas užaugti patiems suaugusiems. Juk mažus gali auginti tik dideli. „Problemų su paaugliais turi tik „maži“ tėvai“, – intriguoja Ramunė Murauskienė.

    Pabandykime į santykius su paaugliu žiūrėti per pasitikėjimo prizmę. Nes, jei tai bus karas - nugalėtoju nebus. Mylėkime. Pasitikėkime savo intuicija. Patraukime protą. Mes nė nenutuokiame kokie svarbūs, reikalingi ir mylimi kažkam esame. Ruošiantis paauglystei nesistenkime apsiginkluoti racionalių argumentų pabūklais. Žvelkime į tai, kaip į įspūdingą vaiko transformaciją.

    Knyga skirta ir paauglius auginantiems, ir mažesnių vaikų turintiems tėvams – visiems neišvengiamai ateis laikas suaugti. „(Ne)tobulos paauglystės užrašai“ padės pasiruošti šiam periodui ir, galbūt, laukti jo be nerimo, įtampos ir baimės. Juk kai vaikų paauglystė praeis, mes, tėvai, būsime brandesni ir sąmoningesni. Pamatysime, kad viskas yra ir bus gerai.

    Aktyviai televizijos ir radijo laidose dalyvaujanti trijų vaikų mama, lektorė, psichologė Ramunė Murauskienė – ne vienos knygos apie netobulumą autorė. Moteris jau anksčiau parašė knygas „(Ne)tobulos moters užrašai“ ir „(Ne)tobulos mamos užrašai“. Jose autorė nesiekė pateikti galutinių atsakymų ir instrukcijų, bet norėjo pasidalinti moteriškų išgyvenimų ir vaikų auginimo patirtimi. Tai autentiški ir kasdieniški potyriai, kuriuose daugiausiai dėmesio skiriama meilei – tiek sau, tiek aplinkiniams.

  • Zygmunt Bauman, Rein Raud. Savasties praktikos

    praktikosDviejų iškilių XX–XXI amžiaus mąstytojų pokalbiai apie šiuolaikinio žmogaus savimonę ir savasties paieškas. Zygmunt Bauman ir Rein Raud diskutuoja knygoje „Savasties praktikos“.

    Šiuolaikinis suvokimas apie žmogų atėjo iš daugybės skirtingų mokyklų ir mąstytojų. Mes nustojome save matyti kaip stabilius ir nedalomus. Dabar suvokiame save kaip nuolat kintančias, iš naujo save atrandančias ir suprantančias būtybes, kurioms svarbus buvimas tarp kitų, buvimas socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Vienas iš neaiškiausių ir nenuspėjamiausių dalykų – pasaulis, kuriame gyvename. Nieko čia negalime laikyti savaime suprantamu dalyku. Gyventi ir dorotis su nuolatiniais pokyčiais yra iššūkis, tačiau tai atveria ir naujas galimybes.

    Netikrumas gali būti tiek išlaisvinantis, tiek slegiantis. Kaip mes suprantame savo vietą šiame pasaulyje? Ar mūsų kaip žmonių gyvenimas yra nulemtas genetinio palikimo, socialinių aplinkybių ir kultūros, ar mes esame laisvi rinktis? Kaip pasireiškia savimonė? Ar ji vystosi taip pat nepriklausomai nuo kultūrų ir laikmečio? Ar vis dėlto tai sociokultūrinė konstrukcija, kuri negali būti atskirta nuo istorinio konteksto? Ar savimonės modeliai fundamentaliai keičiasi dabartiniame pasaulyje? Ar naujosios technologijos suteikia mums daugiau autonomijos ar verčia atsisakyti laisvių, kurias turime?

    Tai tik nedidelė dalis klausimų, kuriuos knygoje „Savasties praktikos“ aptaria filosofai Zygmunt Bauman ir Rein Raud. Įtraukiantis ir intriguojantis jų dialogas, kuriame jie remiasi savo socialinėmis, filosofinėmis, kultūrinėmis kompetencijomis, atskleidžia abiejų požiūrį į tai, kaip savimonė kuriama per socialines praktikas, per kalbą, pastangas save pateikiant ir realizuojant bei bendraujant su kitais.

    Knyga „Savasties praktikos“ – tai itin reikšmingas tekstas, padedantis suprasti savasties sudėtingumą šiuolaikiniame pasaulyje.

    Zygmunt Bauman (1925–2017 m.) – Lenkijos sociologas, filosofas, vienas žymiausių XX a. antros pusės postmoderniojo vartotojiškumo teoretikų. Zygmuntas Baumanas parašė 57 knygas, daugiau nei 100 straipsnių, kuriuose daugiausia nagrinėjo tokias temas kaip globalizacija, modernybė, postmodernizmas, vartotojiškumas, moralė. Daugelis jo knygų tapo tarptautiniais bestseleriais ir buvo verčiamos į daugiau nei 30 kalbų.

    Rein Raud (g. 1961 m.) – Estijos rašytojas, filosofas, vertėjas, taip pat kultūrologas ir japonologas. Jis yra Helsinkio universiteto pasaulio kultūrų fakulteto profesorius bei Europos japonų studijų asociacijos prezidentas.

    Yra išleidęs poezijos rinkinių, esė, apdovanotas literatūrinėmis premijomis bei pelnęs valstybinių apdovanojimų. Aktyvus Estijos visuomenės, kultūros veikėjas, rašo straipsnius šalies dienraščiams, kritikuoja nacionalizmą.

    Neseniai pelnė Estijos nacionalinę mokslo premiją už knygas „Savaties praktikos“ ir „Meaning in Action: Outline of an Integral Theory of Culture“.