• Benediktas Jankauskas. Slaptoji Lietuvos istorija

    istorijaAistringai Lietuvos istorija besidomintis mokslininkas Benediktas Jankauskas į knygą „Slaptoji Lietuvos istorija. Nutylėti pasakojimai apie aisčius, pervadintus baltais“ sudėjo po ilgų tyrinėjimų iškapstytus faktus, kurie keičia mūsų šalies veidą.

    Išanalizavęs begalę prieštaringai vertinamų dokumentų ir šaltinių ir juos palyginęs, istorikas iš mažiausių atrastų detalių sudėliojo tikrą istorinę mozaiką, kuri pristato kartais net kiek šokiruojančius faktus, prieštaraujančius autoritetingiausių šalies istorikų nuomonei.

    Ne itin žinomas kunigaikštis Rimgaudas (Ringaudas) gali būti tas, kuris kur kas anksčiau ėmėsi kurti Lietuvos valstybę. Galbūt Mindaugo vaidmuo mūsų šalies istorijai yra gerokai sureikšmintas ir pervertintas?

    Autorius siekia demaskuoti Lietuvos istorijos klastotes ir daro prielaidą, jog kartais istorija iškraipoma dėl politinių tikslų. Jis aiškinasi tikrąsias Lietuvos kilmės teorijas ir atskleidžia naujų faktų apie Lietuvos krikštą. Kodėl aisčiai buvo pervadinti baltais ir kokius šio laikotarpio istorijos faktus yra bandoma ištrinti?

    Autorius analizuoja keletą svarbesnių mūšių, apžvelgia kunigaikščio Gedimino valdymo metus, Žemaitijos istorines ribas ir žemaičių krikšto istoriją. Pikantiškos, įdomios ir negirdėtos detalės apie Lietuvos valstybės pradžią ir svarbiausius istorinius lūžius – knygoje „Slaptoji Lietuvos istorija“.
    Autorius kviečia diskutuoti, mąstyti ir nebijoti ginčytis. Jo teigimu, ne viskas, kuo iki šiol tikėjome yra tiesa, todėl būtina kritiškai vertinti mums pateikiamus faktus apie Lietuvos istoriją. Ši knyga – tai jo kvietimas atvirai diskutuoti apie viešus ir apie nutylėtus istorijos faktus.
    Benediktas Jankauskas (g. 1941 m.) – pagal profesiją agrochemikas, dirvožemininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Kilęs iš Plungės, gana aktyviai domisi žemaičių giminių, visos Žemaitijos istorija. Studijavo tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos-geografijos fakultete, dirbo žemdirbystės srityje. 1997 metais buvo apdovanotas Valdo Adamkaus premija.
    B. Jankauskas yra vienas iš Žemaitijos kolegijos Rietave steigėjų. Nuo 2009 metų išėjęs į pensiją ėmė aktyviai domėtis Lietuvos, Žemaitijos ir vietinių giminių istorija. Išleido dvi knygas apie savo gimines: „Labženčių giminė“ ir „Žemaičių Jankauskų ir Labženčių giminės“. Jose yra ne tik lokaliosios istorijos, bet ir senovės istorijos faktų. Straipsnius spausdino įvairiuose leidiniuose, o į knygą „Slaptoji Lietuvos istorija“ siekė sudėti visą svarbiausią iki šiol surinktą ir dar niekur nespausdintą ir nepublikuotą informaciją.

  • Anželika Stackevič. Laiminga moteris

    moterisKas yra LAIMINGA moteris, kuo JI skiriasi nuo milijardų kitų moterų ir kaip JA tapti? Įminkite senovės vedų paslaptis ir atverkite čakras naujas gyvenimui! Šioje knygoje rasite viską, ką privalo žinoti kiekviena moteris. Įgyvendinkite intymiausius savo troškimus, atverkite moteriškumo paslaptis ir sukurkite tobulus santykius!

    Knyga „Laiminga moteris“ Jums padės:

    Pažinti save, augti ir tobulėti, išmokti įsiklausyti į savo kūną.

    Sužinoti, koks Jūsų individualus laimės kelias, kad galėtumėte kryptingai panaudoti vidines galias.

    Sutvarkyti visas gyvenimo sritis: patobulinti kūno formas, suteikti aistros
    seksualiniam gyvenimui, išlaisvinti emocijas, suvokti meilės gavimo ir skleidimo paslaptis, pasitelkti saviraišką bei intuiciją.

    Suprasti vyrų mąstymo ypatumus, pažinti vyrišką fiziologiją bei išmokti geriau suprasti savo partnerį.
    Kurti darnius santykius, persmelktus svaigia meile, aistra, pagarba bei supratingumu!

    Be to, knygoje rasite daug praktinių pratimų, padedančių:

    aktyvinti čakras ir identifikuoti jų sutrikimus,

    balansuoti In ir Jan pusiausvyrą,

    stiprinti intymius raumenis,

    spręsti tarpusavio konfliktus ir nesutarimus,

    suvaldyti emocijas ir kt.

    Knygos „Laiminga moteris“  autorė atveria nuostabų moteriškąjį pasaulį, kuriame patirsite, koks džiaugsmas gimti MOTERIMI. Atrasite ramybės, pilnatvės, džiaugsmo ir pasitikėjimo jausmus, kurie lydės Jus visur! Vedų, kinų bei moderniosios psichologijos perliukai atskleis subtilių įžvalgų, kartais pažers karčios tiesos apie mus, moteris, bet kartu pasiūlys ir puikiai veikiančių problemų sprendimo būdų, kurie įkvėps tobulėti ir siekti kvapą gniaužiančių rezultatų.

    Tapkite iš tikrųjų LAIMINGA moterimi!

  • Andrius Vaišnys. Gražinos Ručytės pianissimo

    pianiMonografija „Gražinos Ručytės Pianissimo“ aprėpia pianistės Gražinos Ručytės-Landsbergienės gyvenimo patirtis 1949–1989 metais – nuo tremtinės-žvejės laisvalaikio koncertų Baikalo saloje, mokymosi Irkutsko muzikos mokykloje, Sverdlovsko konservatorijoje iki bendro darbo su profesionaliais menininkais Lietuvoje bei užsienyje. 

    Tai – pasakojimas apie moterį kintančiuose politiniuose, socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose, parodant jos dvasinės stiprybės ir profesinės aukštumos ryšį, gebėjimą ne tik ištverti, bet ir išlaikyti tautinį, kultūrinį, pasaulėžiūrinį tapatumą, pasiekti svajonę. 

    Tai – ir istorija apie pianistės sutiktas moteris ir vyrus, kurie minėtuose kontekstuose padėjo „turėti ir būti“. Autorius rėmėsi pokalbiais su heroje, archyvų dokumentais, publikacijomis, liudininkų prisiminimais ir filosofiniu asmens pažinimo principu: žmogų kaip kūrinį atskleidžia ryšio išgyvenimas.

  • Isabelle Filliozat. Mano vaikas mane varo iš proto

    protoKnygoje „Mano vaikas mane varo iš proto!“ vaikų auklėjimo specialistės gilinasi į laikotarpį tarp vaikystės ir ankstyvos paauglystės – su kokiais iššūkiais susiduria 6–11 metų vaikai bei jų tėvai ir kaip juos įveikti?

    Vaikui sukako šešeri. Keleri pirmieji metai jau praeityje, vaikas tapo savarankiškesnis, o paauglystė dar kažkur toli. Atrodo, pagaliau galėsite šiek tiek atsikvėpti. Tačiau netruksite suprasti, kaip stipriai klystate!

    6–11 metų laikotarpiu aktyviai formuojasi vaiko smegenys, bręstanti asmenybė nori būti savarankiška – tą išduoda ir vaiko emocijos, ir besivystantys socialiniai įgūdžiai. Vieną dieną jis ieško švelnumo ir nori prisiglausti, o kitą sulaukiate skambučio iš mokyklos, kad jūsų vaikas susimušė su klasės draugu. Tokio amžiaus vieni vaikai tampa išdykę, kiti - išsiblaškę, treti vis labiau užsisklendžia savyje. Kaip elgtis, susidūrus su tokiu emociniu nepastovumu?

    Šis „amerikietiškų kalnelių“ etapas vargina visą šeimą – vaikams patiems sunku suprasti, kas vyksta, o tėvams kasdien tenka susidurti su nepastovia nuotaika, priešgyniavimu ir emocijų kaita. Tėvai, susidūrę su nepaaiškinamomis emocijų bangomis, dažnai netenka kantrybės ir imasi griežtų auklėjimo priemonių. Galiausiai nuolatiniai, net ir menki, konfliktai išvargina visą šeimą.

    Isabelle Filliozat knygoje „Mano vaikas mane varo iš proto!“ siekia užkirsti kelią nesantaikai šeimoje ir grąžinti ramybę bei savitarpio supratimą. Ji aptaria šiuo laikotarpiu tėvams kylančius klausimus, o patarimus kaip elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje iliustruoja pavyzdžiais. Jos idėjos grindžiamos pozityvaus auklėjimo bei empatiško elgesio principais.

    Pirmajame knygos skyriuje Isabelle Fillozat aptaria probleminį elgesį lemiančius veiksnius – stresą, prieraišumą ir laisvės poreikį, o antrajame moko klausytis ir priimti vaikų emocijas. Vėlesni skyriai skirti vaiko nuo 7 iki 11 metų raidos aprašymui – autorė pristato sąmoningą amžių, paliečia neišvengiamą draudimų ir bausmių temą. Autorė tėvams primena, kad vieno teisingo atsakymo nėra: kiekvienas vaikas skirtingas, todėl būtina atsižvelgti į kiekvieno iš jų individualumą. Ji siekia pateikti pagrindines auklėjimo gaires, kad vaikas pasitiktų paauglystę pasitikėdamas savimi.

    Isabelle Fillozat (Izabel Fijoza) – psichologė ir psichoterapijos pedagogė, vadovaujanti Ryšių ir emocijų supratimo mokyklai Provanso Ekse, Prancūzijoje. „Mano vaikas mane varo iš proto!“ - viena iš daugelio jos knygų, skirtų vaikų auklėjimui ir emociniam tėvų bei vaikų tarpusavio supratimui.

    Anouk Dubois (Anuk Diubua) – psichomotorikos specialistė, ankstyvosios vaikystės metodininkė, knygų iliustratorė.

  • Jo Piazza. Gyventi susituokus

    joIškart po vestuvių rašytoja ir žurnalistė Jo Piazza meta sau iššūkį – leidžiasi su vyru į nuotykių kupiną kelionę po pasaulį, mėgindama suprasti, kas gi lemia šiuolaikinės, nors gal ir ne visada labai šiuolaikiškos, santuokos sėkmę. Pasikalbėjus su žmonėmis įvairiuose pasaulio kampeliuose, paaiškėja viena – santuoka keičiasi ir dauguma porų tiek kosmopolitiškajame Paryžiuje, tiek Indijos kaimo vietovėse bando susigaudyti, kaip būti vyru ir žmona šiais beprotiškų pokyčių laikais. Tačiau net ir neradusi to vienintelio laimingos santuokos recepto, Jo Piazza išgirsta gausybę vertingų pamokymų ir patarimų, kaip puoselėti ryšį su antrąja puse.

    „Gyventi susituoku“ parašiau norėdama pakviesti pokalbio apie porų santykius, seksą, meilę, santuoką, ištikimybę, monogamiją, daugpatystę, pinigus, galią, lygybę, vaikus, vyrus ir moteris, apie tai, kaip visa suderinti pasaulyje, kuris keičiasi greičiau, nei daugelis mūsų tikėjomės.

    Tad pirmyn. Pasikalbėkime apie santuoką.

    Jo Piazza

  • Mona Chollet. Nesunaikinama moterų galia

    galiaTAI KNYGA APIE STIPRIĄ IR LAISVĄ MOTERĮ, KOKIA JI IR YRA GIMUSI BŪTI!

    Laisva, stipri ir nepriklausoma. Moteris, turinti ambicijų ir nepaisanti visuomenės nuostatų, net šiais laikais kelia neigiamų emocijų. Iš kur tai?

    Knygos „Nesunaikinama moterų galia“ autorė nukelia į laikus, kai moteris už menkiausią saviraišką galėjo būti apšaukta ragana ir sudeginta ant laužo. Raganų medžioklės lėmė per daugelį kartų susiformavusį moteriškumo supratimą – jų užsisklendimą, savo norų slopinimą, aukojimąsi dėl kitų. Kas buvo tos moterys? Už kokius „nusikaltimus“ jos buvo persekiojamos?

    Feminizmo ir #MeToo laikais stiprios moterys sugrįžta. Jos protestuoja, laužo stereotipus, nesitaiksto su jokiomis dominavimo formomis ir primetamomis taisyklėmis. Raganos archetipas feministėms teikia neišsenkamų galių kovoti dėl moterų teisių.

    „Raganų medžioklės, per kurias kartais būdavo sunaikinamos ištisos šeimos, kurios sėjo siaubą, per kurias be gailesčio būdavo baudžiama už tam tikras elgesio formas ir tam tikras tais laikais netoleruojamas praktikas, – tos medžioklės prisidėjo prie šiandieninio mūsų pasaulio formavimosi. Jei jų nebūtų buvę, veikiausiai mes gyventume visiškai kitokioje visuomenėje.“

    Mona Chollet