• Rachel Macy Stafford. Mama neužsiėmusi

    mamaAtraskite, kokią galią, malonumą ir džiaugsmą teikia gyvenimas neužsiėmus! Knyga „Mama neužsiėmusi“ – tai atsakymas internetinei ekranų visuomenei, kaip rasti pusiausvyrą žiniasklaidos perpildytame ir tobulumo apsėstame pasaulyje. 
    Pasinaudojusi savo rašytojos, mokytojos ir motyvuotojos įgūdžiais knygos autorė Rachel Macy Stafford pateikia paprastus patarimus, kaip atsikratyti blaškančių įpročių ir iš tikrųjų bendrauti su artimaisiais. 
    Jei technologijos yra nauja priklausomybė, tai multitaskingas yra naujas gyvenimo ritmas. Gamindami pietus, mes tikriname elektroninį paštą, maudydami vaikus, siuntinėjame žinutes ir didžiąją dalį laiko praleidžiame žiūrėdami į ekranus, o ne į savo artimųjų akis. Nenuostabu, kad esame sutrikę ir išsiblaškę, turime nesibaigiančius darbų sąrašus ir perkrautas darbotvarkes. 
    Rachel Macy Stafford – specialiojo ugdymo mokytoja įgijusi magistro laipsnį švietimo srityje. 2010 metais ji nusprendė, kad tokio perkrauto gyvenimo jai gana. Pavargusi būti toli nuo svarbiausio savo gyvenimo tikslo - vyro ir vaikų, ji išbandė paprasčiausius pratimus, padėjusius atsikratyti beprasmių, labiausiai blaškančių veiksmų ir atsiduoti svarbiems, nuoširdiems santykiams. Ji pradėjo rašyti didžiulio populiarumo sulaukusį tinklaraštį, kuriame  fiksavo savo pastangas ir netrukus pastebėjo, kad išmoko neskubėti ir žymiai daugiau laiko skirti greta esantiems žmonėms.

  • Abigail Tucker. Liūtai mūsų svetainėse

    liutaiSmagi ir netikėtai gąsdinanti knyga „Liūtai mūsų svetainėse: kaip katės mus prisijaukino ir užvaldė pasaulį“ atskleidžia tikrą mažų, bet ne tokių ir nepavojingų gyvūnų – kačių – sąmokslą prieš visa žmoniją. Žurnalistė Abigail Tucker atliko stulbinantį tyrimą ir po kaulelį išnarstė daugelio taip mylimas kates.

    Katės užvaldė nuošalius skersgatvius ir mūsų miegamuosius. Be jokios abejonės, joms priklauso ir internetas, kur virusinis vaizdo įrašas su kačiukais gali būti greitai peržiūrėtas iki 10 mln. kartų.

    ačiau kaip katėms pasisekė taip globaliai dominuoti? Juk jos, skirtingai nei šunys, neduoda jokios praktinės naudos. Tiesa ir tai, kad jos yra baisiai nekompetentingos pelių ir žiurkių gaudytojos ir dar kelia pavojų daugeliui ekosistemų. Ir vis tiek mes jas mylim. 

    Kad geriau suprastume tas tarp mūsų gyvenančias pūkuotas nepažįstamąsias, knygos „Liūtai mūsų svetainėse“ autorė Abigail Tucker keliavo susitikti su veisėjais, aktyvistais ir mokslininkais, kurie savo gyvenimus paskyrė katėms. Sąmojingai, protingai ir itin smalsiai autorė aiškinasi, kaip tie maži padarėliai išnaudoja santykius su žmonėmis, kad taptų įtakingiausiais ir galingiausiais gyvūnais planetoje. 

    Iš tikrųjų tinkamiausia reakcija pamačius pūkuotą kačiuką turėtų būti ne susižavėjimas, bet išgąstis.

    Abigail Tucker – žurnalistė, kurios mokslinės žurnalistikos darbai buvo pristatyti antologijoje Best American Science and Nature Writing ir įvertinti Nacionalinės mokslų akademijos. „Liūtai mūsų svetainėse: kaip katės mus prisijaukino ir užvaldė pasaulį“ – pirmoji A. Tucker knyga, kuri tapo New York Times bestseleriu ir buvo išversta į 10 kalbų. A. Tucker dirba žurnalo Smithsonian korespondente, kur rašo įvairiausiomis temomis – nuo vampyrų antropologijos iki bioliuminescencinio jūrų pasaulio. Gyvena Konektikute ir yra Jeilio universiteto Timothy Dwight koledžo narė. 

  • Dr.Dale E. Bredesen. Įveikti Alzheimerį. Pirmoji veiksminga prevencijos ir gydymo programa

    alzhaimerisDr. Dale Bredesen knygoje „Įveikti Alzheimerį“ išsamiai aprašo ligą ir jos eigą, jis paaiškina, kodėl ši liga taip smarkiai paplitusi ir kaip žmonės patys sau ją sukelia. Teigiama, kad jau 2050 metais pasaulyje bus apie 160 milijonų šia liga sergančių žmonių. Tačiau dabar atsirado būdas kur kas veiksmingiau kovoti su Alzheimeriu ir pristabdyti jo plitimą. Knygoje aiškiai pristatoma autoriaus sudaryta programa, kuria vadovaudamiesi apsisaugosite nuo ligos arba susigrąžinsite prarastas funkcijas. 
    „Knyga „Įveikti Alzheimerį“ pirmą kartą naujausius mokslo tyrimus pavertė praktiniu planu, kuris gali įveikti ligą ir neįtikėtinai pagerinti smegenų veiklą bei sveikatą. Jei turite smegenis, perskaitykite šią knygą“. 
    Mark Hyman, gydytojas, knygos „Riebalų dieta: lieknėk be alkio“ autorius
    „Įveikti Alzheimerį“ duoda naują pradžią medicinai ir siūlo sutelkti dėmesį ne vien į ligą, bet į sisteminį požiūrį, kuris būtinas gydant žmogų. Neuromokslininkas dr. Dale Bredesen įžiebė viltį visiems besibaiminantiems Alzheimerio ligos ir net tiems, kurie ja serga. Knygoje „Įveikti Alzheimerį: pirmoji veiksminga prevencijos ir gydymo programa“ jis atskleidžia naujausius tyrimus, rodančius, kad ši liga nebėra nuosprendis. 
    Knygos autorius teigia, kad nuo Alzheimerio ligos galima apsisaugoti, kad įmanoma atkurti silpstančias pažintines funkcijas. 
    Visi žinome bent vieną žmogų, kuris išgyveno vėžį, tačiau nežinome nė vieno, kuris būtų išgyvenęs Alzheimerį. Iki dabar. 
    Knygoje „Įveikti Alzheimerį: pirmoji veiksminga prevencijos ir gydymo programa“ autorius pristato savo ilgus metus trukusių tyrimų ir darbo rezultatą – programą ReCODE, kuri visiškai pakeis Alzheimerio prevenciją ir gydymą. Visi mano, kad neįmanoma atkurti dėl ligos prarastų pažintinių funkcijų, tačiau dr. D. Bredesen žengia dar toliau – jis sako, kad įmanoma ne tik atkurti, bet ir tą išmintimi, kuri padės gydyti mūsų žmones ir atveria galimybę užbaigti Alzheimerio erą“. 
    Patrick Hanaway, gydytojas, Klivlando klinikos Funkcinės medicinos centro tyrimų direktorius
    Dr. Dale Bredesen – visame pasaulyje žinomas neuromokslininkas ir Alzheimerio ligos tyrinėtojas. Vadovauja Easton Alzheimerio tyrimų centrui prie Kalifornijos universiteto Los Andžele. Alzheimerio ligos tyrimams skyrė daugiau nei 30 metų. 

  • Vydūnas. Gimdymo slėpiniai

    vydunasKnyga „Gimdymo slėpiniai“ yra pirmasis bandymas Vydūno tekstą padaryti suprantamesnį šiuolaikiniam skaitytojui. Redaguojant laikytasi dviejų pagrindinių nuostatų. Visų pirma žiūrėta, kad išliktų nepakitusi minties prasmė. Antra – stengtasi, kad tekstas būtų suprantamas ir kuo artimesnis dabartinei norminei lietuvių kalbai. Be to, bandyta kuo labiau išlaikyti Vydūno rašybos stilių, taipogi jau primirštus senovinius bei jo paties sukurtus, tekstą gyvinančius žodžius.

    „Aš pasirinkau uždavinį nešti į savo tautiečių širdis visa tai, kas žadinti galėtų aukščiausias ir prakilniausias žmogaus jėgas.“

    Gyvenimas tarsi lopšys supasi tarp dviejų begalybių: iki gimimo ir po mirties. Mus domina ir dažnai bijomės tos amžinybės, kuri laukia po mirties, tačiau amžinybė iki gimimo žmones mažai jaudina.

    Užgimimas yra labai žymus įvykis žmogaus gyvenime. Bet gimimo nebūtų be pradėjimo. Todėl jis turėtų būti laikomas dar svarbesniu. Tačiau ir pradėjimas nėra žmogaus pradžia. Virš senovinės šventyklos durų skaitome: „Pažinki pats save“. Tai reiškia be galo daug. Trumpai pasakius: „Išmanyk, kad esi dvasinės kilmės“.

    „Gimdymo slėpiniai“ galėtų būti ryški kelrodė žvaigždė orientyrus praradusioje ir pasiklydusioje visuomenėje. Knygoje „Gimdymo slėpiniai“ išsakyta tiesa nepavaldi laikui, nes esmė nesikeičia. Šia prasme ši knyga yra amžina - ne fiziniu pavidalu, bet tekste slypinčia esme. Nors kartkartėm toji esmė pamirštama, bet atėjus tam tikram laikui, ji vėl atrandama ir iškeliama. Gal šis laikas jau atėjo arba artinasi?

  • Mary Webb. Mezgimas. Raštai ir technika

    mezgimasKnyga „Mezgimas: raštai ir technika“ apima per 300 šiuolaikinių bet tradicinių raštų. Tai puikus įkvėpimo šaltinis bei vadovas kiekvienam, kuris nori patirti nuostabių raštų ir faktūros kūrimo malonumą.

    Knygoje „Mezgimas: raštai ir technika“ pateikiamos kiekvieno rašto nuotraukos bei išsamios instrukcijos įvairiausiems raštams, įskaitant pynes, raštus gerosiomis ir išvirkščiosiomis akimis, kiauraraščius ir pumpurėlius, kriputes, stulpelius ir daugelį kitų. Tai bene vienintelė informatyvi knyga, kuria vadovaudamiesi jūs galėsite sukurti naujoviškus ir stulbinamo grožio drabužius, o drauge išsiugdysite naujų mezgimo įgūdžių.

    „Mezgimas: raštai ir technika“ yra svarbi knyga bet kuriam mezgimo entuziastui, nesvarbu, kokio lygio jis būtų.

  • Ludwig Wittgenstein. Pastabos apie psichologijos filosofiją

    filosofijaVieno originaliausių XX amžiaus mąstytojų, filosofo ir mistiko Liudvigo Vitgenšteino (Ludwig Wittgenstein) knyga „Pastabos apie psichologijos filosofiją“ – tai iki šiol nepublikuotos filosofo mintys apie psichologiją ir jos ribas. 

    Liudvigas Vitgenšteinas (1889–1951) – žymus austrų filosofas, Kembridžo universiteto filosofijos profesorius. Liudvigas Vitgenšteinas įkvėpė dvi pagrindines XX amžiaus filosofines kryptis – lingvistinę, arba kasdienės kalbos, filosofiją bei loginį pozityvizmą. Svarbiausi jo darbai yra "Loginis filosofinis traktatas" (1921 m.) ir jau po Vitgenšteino mirties išspausdinta knyga" Filosofiniai tyrinėjimai" (1953 m.), kurią žinomiausi filosofai įvertino kaip svarbiausią XX a. filosofinį veikalą.

    Visiškai nauja jo knyga „Pastabos apie psichologijos filosofiją“ sudaryta daugiausia iš iki šiol niekur nepublikuotos medžiagos. Baigęs rašyti Filosofinius tyrinėjimus Vitgenšteinas maždaug trejus metus, nuo 1946 iki 1949, praleido dirbdamas prie „psichologijos filosofijos“. 

    Knygoje „Pastabos apie psichologijos filosofiją“ L. Vitgenšteinas tyrinėja XX amžiaus filosofijoje itin paplitusią idėją, kad mūsų santykis su pasauliu iš tiesų yra to pasaulio interpretacija. Tai reiškia, kad suvokdami pasaulį mes jį ne matome tokį, koks yra, bet interpretuojame. Būtent šia idėja, apie kurią buvo užsiminęs dar Aristotelis, paremta ir populiarioji Gestalt psichologijos mokykla. 

    Vitgenšteinas pateikia tyrimus, brėžinius ir piešinius, kuriais siekia įrodyti, kad mūsų santykis su pasauliu pirmiausia yra tiesioginis matymas to, ką ir matome, o interpretacija ateina tik vėliau ir yra tarsi to santykio papildymas. L. Vitgenšteinas kvestionuoja ne tik hermeneutikos ir Gestalt psichologijos pagrindus, bet ir pastebi silpnąsias Aristotelio filosofijos vietas. 

    „Pastabos apie psichologijos filosofiją“ – labai humanistinis darbas. Vitgenšteinas pastebi, kad psichologija, kaip mokslas savo objektu laikantis sielą, yra neįmanoma, nes siela – nėra objektas. Jei nėra apčiuopiamo objekto, vadinasi, psichologija nepajėgi racionaliai suklasifikuoti žmogaus sielos, kuri pati savaime nėra objektiška, o bet koks klasifikavimas būtų tik regimybė, iliuzija. Vitgenšteinas teigia, kad psichologijos sąvokos turėtų būti tam tikri dvasios aprašymai. 

    Pasak autoriaus, psichologijos filosofija yra įmanoma, tačiau mokslas niekuomet nepajėgs aprašyti visos žmogaus sielos gelmės. Vis dėlto tinkama filosofija gali pateikti įvairių užuominų, ženklų, kurie kiek įmanoma atskleistų žmogaus sielą ir padėtų ją suprasti bei nurodytų klaidas.