• Ramunė Murauskienė. (Ne)tobulos paauglystės užrašai

    uzrasai„Jei tavo vaikai dar maži, skaityk ir ramiai ruoškis paauglystei. Kai žinosi tam tikrus paauglystės ypatumus, pasitiksi ją išmintingai: ne su gėlių puokšte, bet ir ne su šautuvu. Paauglystė - tai ne karas. Jei tu jau gyveni bent su vienu paaugliu ir tai nėra tavo vyras, skaityk knygą su meile sau ir vaikui.“
    Ramunė Murauskienė 

    Paauglystė. Vieni šio vaikų raidos periodo paniškai bijo, kiti nerimauja, ar pajėgs susidoroti su laukiančiais iššūkiais. Psichologė ir švietimo specialistė Ramunė Murauskienė knygoje „(Ne)tobulos paauglystės užrašai“ siūlo neapykantą ir susierzinimą pakeisti dėmesingumu ir meile – galbūt taip pavyks susikalbėti su sparčius pokyčius išgyvenančiomis atžalomis?

    Trečioji autorės knyga „(Ne)tobulos paauglystės užrašai“ – tai kvietimas užaugti patiems suaugusiems. Juk mažus gali auginti tik dideli. „Problemų su paaugliais turi tik „maži“ tėvai“, – intriguoja Ramunė Murauskienė.

    Pabandykime į santykius su paaugliu žiūrėti per pasitikėjimo prizmę. Nes, jei tai bus karas - nugalėtoju nebus. Mylėkime. Pasitikėkime savo intuicija. Patraukime protą. Mes nė nenutuokiame kokie svarbūs, reikalingi ir mylimi kažkam esame. Ruošiantis paauglystei nesistenkime apsiginkluoti racionalių argumentų pabūklais. Žvelkime į tai, kaip į įspūdingą vaiko transformaciją.

    Knyga skirta ir paauglius auginantiems, ir mažesnių vaikų turintiems tėvams – visiems neišvengiamai ateis laikas suaugti. „(Ne)tobulos paauglystės užrašai“ padės pasiruošti šiam periodui ir, galbūt, laukti jo be nerimo, įtampos ir baimės. Juk kai vaikų paauglystė praeis, mes, tėvai, būsime brandesni ir sąmoningesni. Pamatysime, kad viskas yra ir bus gerai.

    Aktyviai televizijos ir radijo laidose dalyvaujanti trijų vaikų mama, lektorė, psichologė Ramunė Murauskienė – ne vienos knygos apie netobulumą autorė. Moteris jau anksčiau parašė knygas „(Ne)tobulos moters užrašai“ ir „(Ne)tobulos mamos užrašai“. Jose autorė nesiekė pateikti galutinių atsakymų ir instrukcijų, bet norėjo pasidalinti moteriškų išgyvenimų ir vaikų auginimo patirtimi. Tai autentiški ir kasdieniški potyriai, kuriuose daugiausiai dėmesio skiriama meilei – tiek sau, tiek aplinkiniams.

  • Zygmunt Bauman, Rein Raud. Savasties praktikos

    praktikosDviejų iškilių XX–XXI amžiaus mąstytojų pokalbiai apie šiuolaikinio žmogaus savimonę ir savasties paieškas. Zygmunt Bauman ir Rein Raud diskutuoja knygoje „Savasties praktikos“.

    Šiuolaikinis suvokimas apie žmogų atėjo iš daugybės skirtingų mokyklų ir mąstytojų. Mes nustojome save matyti kaip stabilius ir nedalomus. Dabar suvokiame save kaip nuolat kintančias, iš naujo save atrandančias ir suprantančias būtybes, kurioms svarbus buvimas tarp kitų, buvimas socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Vienas iš neaiškiausių ir nenuspėjamiausių dalykų – pasaulis, kuriame gyvename. Nieko čia negalime laikyti savaime suprantamu dalyku. Gyventi ir dorotis su nuolatiniais pokyčiais yra iššūkis, tačiau tai atveria ir naujas galimybes.

    Netikrumas gali būti tiek išlaisvinantis, tiek slegiantis. Kaip mes suprantame savo vietą šiame pasaulyje? Ar mūsų kaip žmonių gyvenimas yra nulemtas genetinio palikimo, socialinių aplinkybių ir kultūros, ar mes esame laisvi rinktis? Kaip pasireiškia savimonė? Ar ji vystosi taip pat nepriklausomai nuo kultūrų ir laikmečio? Ar vis dėlto tai sociokultūrinė konstrukcija, kuri negali būti atskirta nuo istorinio konteksto? Ar savimonės modeliai fundamentaliai keičiasi dabartiniame pasaulyje? Ar naujosios technologijos suteikia mums daugiau autonomijos ar verčia atsisakyti laisvių, kurias turime?

    Tai tik nedidelė dalis klausimų, kuriuos knygoje „Savasties praktikos“ aptaria filosofai Zygmunt Bauman ir Rein Raud. Įtraukiantis ir intriguojantis jų dialogas, kuriame jie remiasi savo socialinėmis, filosofinėmis, kultūrinėmis kompetencijomis, atskleidžia abiejų požiūrį į tai, kaip savimonė kuriama per socialines praktikas, per kalbą, pastangas save pateikiant ir realizuojant bei bendraujant su kitais.

    Knyga „Savasties praktikos“ – tai itin reikšmingas tekstas, padedantis suprasti savasties sudėtingumą šiuolaikiniame pasaulyje.

    Zygmunt Bauman (1925–2017 m.) – Lenkijos sociologas, filosofas, vienas žymiausių XX a. antros pusės postmoderniojo vartotojiškumo teoretikų. Zygmuntas Baumanas parašė 57 knygas, daugiau nei 100 straipsnių, kuriuose daugiausia nagrinėjo tokias temas kaip globalizacija, modernybė, postmodernizmas, vartotojiškumas, moralė. Daugelis jo knygų tapo tarptautiniais bestseleriais ir buvo verčiamos į daugiau nei 30 kalbų.

    Rein Raud (g. 1961 m.) – Estijos rašytojas, filosofas, vertėjas, taip pat kultūrologas ir japonologas. Jis yra Helsinkio universiteto pasaulio kultūrų fakulteto profesorius bei Europos japonų studijų asociacijos prezidentas.

    Yra išleidęs poezijos rinkinių, esė, apdovanotas literatūrinėmis premijomis bei pelnęs valstybinių apdovanojimų. Aktyvus Estijos visuomenės, kultūros veikėjas, rašo straipsnius šalies dienraščiams, kritikuoja nacionalizmą.

    Neseniai pelnė Estijos nacionalinę mokslo premiją už knygas „Savaties praktikos“ ir „Meaning in Action: Outline of an Integral Theory of Culture“.

  • Donatas Sauka. Apie laiką ir save

    saukaIšskirtiniu Donato Saukos knygos bruožu ir laikyčiau asmeniškumo ir visuotinumo (kiek jis mums apskritai prieinamas) sąlyčius. Liudijama tai, kas patirta, išgyventa, prie ko prisiliesta. Kartu suvokiant, kad tai, kad patirta, patirta ir iš bendrojo laiko, tekusio tuo laiku gyvenusiems, dirbusiems, mylėjusiems, vienaip ar kitaip pasirinkusiems žmonėms. Donato Saukos knygą „Apie laiką ir save“ laikau savitu ir vertingu intelektualiniu kūriniu. Priskiriu jį ir prie humanistikos šaltinių, apibūdinančiu kaip skvarbų kultūrinės atminties tekstą.

    Prof. dr. Viktorija Daujotytė

  • Sovietmečio lietuvių literatūra: reiškiniai ir sąvokos

    sovŠis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidinys savotiškai apjungia enciklopediją ir istoriją, straipsnių rinkinio ar kolektyvinės monografijos žanrus. Veikalas apima istorijos, sociologijos, politologijos, estetikos ir kitus giminingus požiūrius į tyrimo objektą - sovietinio laikotarpio lietuvių literatūrą. Tai, kas apie sovietinio laikotarpio lietuvių literatūrą enciklopedijoje būtų pasakojama konstatuojant, čia aptariama gerokai plačiau ir daugiareikšmiškai, nevengiant probleminių temos aspektų.

    Knyga „Sovietmečio lietuvių literatūra: reiškiniai ir sąvokos“ skiriama ir akademinei bendruomenei, ir su sovietmečio kultūra susipažinti norintiems žmonėms. Šio sintetinio veikalo autoriai parodo, kaip keitėsi pats sovietmetis ir literatūros kūrimo sąlygos, jos vieta ir galia visuomenėje. Kokie reiškiniai ir sąvokos leidžia atrakinti šį vis labiau aiškinimų reikalingą laikotarpį? Kaip sovietmečio ideologinėmis sąlygomis funkcionavo universalūs kultūros kodai - humoras, groteskas ar mitas?

    Knyga moko atpažinti propagandinę naujakalbę ir adekvačiai skaityti ideologinius tekstus. Tai universalus įgūdis, kuris reikalingas kiekvienoje epochoje.

  • Gražina Sviderskytė. Lituanica. Nematoma pusė

    LituanicaŽurnalistės, dokumentinių filmų kūrėjos ir rašyt ojos Gražinos Sviderskytės knyga „Lituanica. Nematoma pusė“ pasakoja apie vieną geriausiai žinomų ir drauge vieną painiausių Lietuvos istorijos įvykių. 

    Knygoje „Lituanica. Nematoma pusė“ pateikiama kol kas išsamiausiai ir kruopščiausiai išnagrinėta Lituanicos istorija. Autorė pasakoja istoriją, tuomet aprėpusią tris valstybes – Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją ir Lietuvą. Ji pati apsilankė daugiau nei dvidešimtyje archyvų ir perskaitė tūkstančius dokumentų, tarp kurių nemažai iki šiol apskritai neskelbtų ir netyrinėtų šaltinių. Septynerius metus atidaus darbo ir paieškų G. Sviderskytė sudėjo į knygą „Lituanica. Nematoma pusė“.

    Pasakojimas aprėpia ne tik skirtingas vietoves, bet ir ilgą laiko tarpą, daugybės asmenybių gyvenimus. Nuo 1933 iki šių laikų, nuo pačių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno iki daugybės iki šiol neįvardytų politikų, diplomatų, karininkų, policininkų, rezistentų... Čia įvykiai sudėlioti tarsi politiniame trileryje, todėl skaitytojai išgyvens visą dramą ir visas emocijas, kurias patyrė tiek patys lakūnai, tiek su jų skrydžiu susiję ar net visai atsitiktiniai žmonės. 

    Dariaus ir Girėno skrydis turėjo pakeisti Lietuvos istoriją, tautos likimą, tačiau paslaptinga ir nesėkminga skrydžio pabaiga paliko daugybę klaustukų bei sukūrė mitą, savotišką pasaką, kuri sklinda iš lūpų į lūpas, aplipdama daugybe nebūtų detalių ir painių spėlionių. 

    Knyga „Lituanica. Nematoma pusė“ iki galo neatskleis Lituanicos paslapties. Kartais net kruopščiausi tyrimai ir šaltinių paieškos neleidžia surasti tiesos, kurią slepia istorija. Tiesa, šioje knygoje ta Lituanicos paslaptis bus išgryninta ir liks tik vienas neatsakytas klausimas. Didžioji dalis nematomos pusės bus apšviesta ir paaiškinta. 

    Knyga iliustruota nuotraukomis ir dokumentų faksimilėmis. 

    Gražina Sviderskytė (g. 1973 m.) – televizijos žurnalistė, istorikė, istorinių bei dokumentinių filmų kūrėja. Yra parašiusi tris knygas ir sukūrusi dvidešimt dokumentinių filmų. Jos knyga „Lituanica. Nematoma pusė“ buvo įvertinta Lietuvos mokslo tarybos stipendija ir Lietuvos mokslų akademijos premija.
    G. Sviderskytė baigė studijas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, vėliau Prancūzų kultūros centre ir  Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Dirbo LRT televizijoje reportere, užsienio informacijos redaktore. Taip pat buvo LRT laidos „Labas rytas“ reporterė ir laidos vedėja, laidos „Lietuvos ryto“ televizija“ reporterė ir vedėja, LNK žinių vedėja ir korespondentė. Dirbo VU Žurnalistikos instituto CNN studentų biuro dėstytoja, CNN World Report programos reportere. Buvo VšĮ „Socialiniai ir kultūros projektai“ direktorė.

  • Sarah Wilson. Įveiktas nerimas. Pirmiausia pabaisą paverskime gražuole

    nerimasKnyga „Įveiktas nerimas: pirmiausia pabaisą paverskime gražuole“ praktiška ir poetiška, išmintinga ir jautri. Ji siekia padrąsinti visus, kenčiančius nuo nerimo. Ji nori padėti pasijusti geriau. Ji pasakoja apie galimybę gyventi nejaučiant nerimo.

    Sarah Wilson nuolat bando spręsti problemas ir aiškinasi, kaip gyventi geriau. Parašiusi knygą „Aš atsisakau cukraus“ (I Quit Sugar), ji padėjo daugiau nei milijonui žmonių visame pasaulyje atsisakyti cukraus ir pagerinti savo savijautą. 

    Knygoje „Įveiktas nerimas: pirmiausia pabaisą paverskime gražuole“ S. Wilson pasakoja apie viso savo gyvenimo palydovą - nerimą: jį analizuoja, apžvelgia gydymo metodus, naujausias gydymosi madas ir trumpalaikius pagalbos sau būdus. Ji pati tuo domėjosi ir daug skaitė, o šioje knygoje žinias papildo kalbindama nerimo sutrikimus kenčiančius žmones, psichikos sveikatos ekspertus, filosofus ir net Dalai Lamą. Visą informaciją autorė pateikia iš savo perspektyvos, papildydama asmenine patirtimi. 

    Kova su nerimu – tai nuolatinė kelionė, kurioje vis tenka ieškoti geresnio kelio sau ir savo kompanionui – nerimui. Maždaug taip rašytoja ir tinklaraštininkė Sarah Wilson apibūdina savo gyvenimą. 

    Autorė paaiškina, kodėl tai sunki ir pavojinga liga, kurią būtina gydyti. Galiausiai ji pristato nerimą kaip dvasinį ieškojimą, o ne kankinantį skausmą, kaip ilgesio būseną, kuri veda mus arčiau tikrai svarbių dalykų. 

    S. Wilson patarimai, kuriuos ji pateikia knygoje „Įveiktas nerimas: pirmiausia pabaisą paverskime gražuole“, yra ne tik apgalvoti, bet ir išbandyti. Nerimas nyksta jau vien juos skaitant. Autorė siūlo susikurti dėkingumo ritualą, kuris padėtų pamiršti nerimą. Ji taip pat tikina, kad geras maistas, kvėpavimas ir meditacija yra puikios priemonė nerimui įveikti. Beje, vienas iš S. Wilson patarimų – sąmoningai atsisakyti dalyvavimo ten, kur jaustumėtės negerai. Įsitaisyti ant sofos ir praleisti vakarą ramiai žiūrint filmą – puikus kovos su nerimu būdas. 

    „Turbūt geriausia knyga apie gyvenimą su nerimu, kurią kada nors skaičiau, o skaičiau aš jų (deja) daug. Sarah siūlo gausybę išmintingų patarimų, tačiau tuo pat metu išlieka labai žmogiška, nekelia savęs į padanges. Pažeidžiamumas yra jos stiprybė. Tikiuosi, perskaitę šią knygą, tą patį apie save galėsite pasakyti ir jūs.“

    Mark Manson, knygos „Subtilus menas nekrušti sau (ir kitiems) proto“ autorius

    Sarah Wilson (g. 1974 m.) – australų žurnalistė, rašytoja, tinklaraštininkė. Dirbo australų Cosmopolitan žurnalo redaktore. Jos knyga „Aš atsisakiau cukraus“ (I Quit Sugar) tapo bestseleriu ir padėjo milijonams žmonių visame pasaulyje. Keisti savo gyvenimą S. Wilson pradėjo 2008 metais, kai jai buvo diagnozuota autoimuninė liga. Tuomet rašytoja ėmė gyventi sveikesnį, ramesnį gyvenimą ir panoro padėti kitiems siekti to paties. Taip pat ji mokosi gyventi su nerimu ir bipoliniu sutrikimu. Šiuo metu autorė gyvena Sidnėjuje, mėgsta važinėti dviračiu ir keliauti pėsčiomis.