• Arundhati Roy. Didžiausios laimės ministerija

    ministerijaĮspūdinga ir jaudinanti indų rašytojos, pelniusios tarptautinį pripažinimą bestseleriu „Mažmožių dievas“, Arundhati Roy knyga „Didžiausios laimės ministerija“ pasakoja apie laimę ir jos tylų buvimą pačiose neįprasčiausiose vietose.

    „Didžiausios laimės ministerija“ veda skaitytoją į intymią kelionę po Indiją, kur laikas ir vieta susilieja ir įprasmina paprasto žmogaus buvimą. Ankštas senasis Delis, žėrintys naujieji miestai, kalnai ir slėniai Kašmyre ir vietos, kur karas reiškia taiką, o taika – karą.

     Tai skaudi meilės istorija, pasakojama tai pašnibždomis, tai rėkiant, tai sielvartingai verkiant, tai nuoširdžiai juokiantis. Kiekvienas veikėjas čia būtinas, nepamirštamas, švelniai sutinkamas. Ir herojai čia – žmonės, kurių likimus pasaulis sudaužė, o paskui sulipdė iš naujo su meile ir viltimi. 

    Moteris, gyvenanti miesto kapinėse; kūdikis, vidury nakties rastas ant betoninio šaligatvio Naujojo Delio širdyje; moteris, kurią mylėjo trys vyrai ir jų persipynę likimai. Šie ir kiti veikėjai, jų gyvenimai ir jų atskiri pasauliai susijungia į vientisą ir darnų knygos skambesį. Nejučia tampi jų draugu ir sekėju, kol galiausiai tampi vienu iš jų. 

    Žmogiškumo, gailesčio, kitoniškumo ir bendrystės kupinas romanas atskleidžia nepakartojamą Arundhati Roy pasakotojos talentą. „Didžiausios laimės ministerija“ – skaudžių, juokingų, seksualių, žemiškų ir anapusinių pasakojimų mišinys, kur prarasti ir atrasti vaikai, pasiaukojimas, savęs neigimas ir nuolatinė kova dėl padėties visuomenėje kelia nerimą, bet ir padeda grįžti į pasaulį, kuriuo gali tikėti.

    Arundhati Roy (g. 1959 m.) – Indijos rašytoja, eseistė, visuomenės veikėja. Tarptautinėje arenoje išgarsėjo su romanu „Mažmožių Dievas“, kuris 1997 metais jai pelnė prestižinę Booker premiją ir buvo išverstas į 40 kalbų. Rašytoja yra žymi kovotoja už žmogaus teises bei ekologiją. Parašė daugiau nei dešimt eseistikos knygų.

  • Arturo Perez-Reverte. Diuma klubas

    klubasKas sieja Aleksandro Diuma „Tris muškietininkus“ ir paslaptingąjį XVII a. rankraštį, kuriuo, kaip teigiama, galima iškviesti velnią? Ispanų rašytojo Arturo Perez-Reverte romane „Diuma klubas“ skaitytojas leisis į mįslingą ir paslaptimis apgaubtą senųjų knygų medžioklę su viskam pasiryžusiu knygų detektyvu Luku Korsu.
    „Devyni vartai“ – juodosios magijos vadovėlis, mokantis iškviesti šėtoną. Manoma, kad išlikęs tik vienas originalus šio veikalo egzempliorius, tuo tarpu kitos dvi kopijos tėra tik originalo nuorašai. Šios pragariškos knygos autorius neišvengė inkvizicijos laužų, tačiau knygą per stebuklą pavyko išsaugoti. Knygos savininkas, aistringas demonologijos specialistas kreipiasi į Luką Korsą su prašymu palyginti jo turimą XVII a. Venecijoje išleistą knygą su kitomis kopijomis esančiomis Portugalijoje ir Prancūzijoje.

    Tačiau kiek anksčiau Korsas bičiuliui įsipareigoja nustatyti Aleksandro Diuma romano „Trys muškietininkai“ vieno skyriaus, kuris vadinasi „Anžu vynas“, rankraščio autentiškumą. Kai jis imasi šių užduočių, jį ima persekioti Diuma romanų personažai, tarsi šešėliai slenkantys Luko Korso pėdsakais. Be to prie knygų medžiotojo prisijungia ir Arturo Konano Doilio apysakos personažas – Irenės Adler vardu prisistatanti jauna mergina. Likusių dviejų satanizmo rankraščių paieška romane „Diuma klubas“ virsta žiauraus žudiko gaudynėmis, vedančiomis per Madridą, Paryžių ir Toledą. 

    Šis romanas atskleidžia Arturo Perez-Reverte stilių, kai vienu metu pasakojami du skirtingi siužetai. Luko Korsos kelionę papildo Diuma romanų personažų paralelė. 1998 m. romanas nominuotas net trims apdovanojimams – Anthony geriausio romano apdovanojimui, Macavity geriausio romano apdovanojimui ir Pasaulio fantastikos apdovanojimui už geriausią romaną. 1999 m. pagal šį romaną sukurtas lenkų kilmės režisieriaus Romano Polianskio filmas „Devinti vartai“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Johnny Deppas. 

    „Perez-Reverte pasižymi puikia knygų kolekcininko nuovoka. „Diuma klubas“ vaizduoja ne tik maloniąją, bet ir profesinę šio amato pusę, atiduodamas duoklę didiesiems autoriams – ypač genialiajam Diuma. Perez-Reverte pagirtinai apibūdina knygoje veikiančius bibliofilus ir įtikinamai vaizduotėje sukuria tokius veikalus kaip „Devyni vartai“.“

    The New York Times

     

  • Nathan Hill. Niksas

    niksasVos pasirodęs debiutinis amerikiečių rašytojo Nathan Hill romanas „Niksas“ iškart sulaukė kritikų ir skaitytojų pripažinimo. Autorius jautriai ir meistriškai pasakoja motinos ir sūnaus istoriją, atvirai ir drąsiai atskleidžia komplikuotus šeimos santykius, nuolatinį žmonių norą pabėgti nuo tikrovės ir nukelia skaitytoją į 1968 Čikagą, įtikinamai atskleisdamas laikmečio dvasią.

    Samuelis nematė savo motinos jau daugiau nei du dešimtmečius. Ji paliko šeimą ir išvyko, kai Samuelis dar buvo vaikas. Tačiau kai staiga apie ją ima kalbėti visi aplinkui, galiausiai žinios pasiekia ir Samuelį. Paaiškėja, kad jo motina įvykdė absurdišką nusikaltimą – parke užsipuolė ir žvyru apmėtė gubernatorių, kandidatuojantį į prezidento postą. Politinė įtampa jau kurį laiką skaldo šalį, o dabar žiniasklaida ima linksniuoti Samuelio motinos vardą. Skamba tokie epitetai kaip „radikali hipė“ su niekšiška, nešvaria praeitimi.
    Tačiau Samuelis žino tik tiek, kad jo mama buvo paprasta mergina, ištekėjusi už savo laikų mokyklos meilės. Kuris jo mamos paveikslas yra tikras? Vis dėlto dabar svarbiausia tai, kad jai pareikšti rimti kaltinimai ir jai reikia Samuelio pagalbos. 

    Samuelis bandys padėti mamai, nors ne visiems tai bus suprantama, juk jis nematė jos daugybę metų. Jis leisis į kelionę ir atskleis ilgai slėptas paslaptis apie moterį, kurią manė pažinojęs. Paslaptis, nepastebimai keliavusias iš kartos į kartą, iš pačios jų šeimos ištakų, siekiančių net Norvegiją, kur ir gyvena paslaptingieji niksai, apie kuriuos jam yra pasakojusi mama. Samuelis sužinos ne tik apie savo mamos praradimus ir išgyvenimus, jam teks susidurti su savo jausmais ir iš naujo pažinti ir motiną, ir save patį.

    „Niksas yra dvasia, kuri apsvaigina ir suvilioja, įtraukia į savo pasaulį, priverčia mylėti; arba tai gali būti kas nors nematerialaus, ko vaikotės visą gyvenimą, apie ką svajojate, nors tai nepasiekiama. Kiekvienas turi savo niksą.“

    Nathan Hill

  • Carole-Anne Eschenazi. Moteris, kuri norėjo pakeisti savo gyvenimą

    moterisEsmeraldai trisdešimt treji ir ji nepatenkinta savo gyvenimu. Tačiau netikėtai atsiranda galimybė priimti likimo iššūkį, kuris pasuks jos gyvenimą visiškai netikėta linkme. „Moteris, kuri norėjo pakeisti savo gyvenimą“ – tai pasakojimas apie pilnatvės paieškas, skirtas tiek skeptikams, tiek romantikams, tiek entuziastams, tiek svajotojams. Jei jūs vis dar jaučiatės vaiku ir jus kartais aplanko svajos apie riterius, tikrąją meilę ir neblėstančią drąsą, ši knyga įkvėps tvirčiau paimti į rankas savo gyvenimo vairą.

    Iš aristokratiškos šeimos kilusi Esmeralda gyvena studijos tipo bute Paryžiuje kartu su savo geriausiu draugu... katinu. Ji dirba įmonėje „Diulako laistytuvai“. Darbas neįkvepiantis, tačiau nėra ir nepakeliama kančia. Moteris turi viską ko reikia – stogą virš galvos, gardaus vyno taurę, pakenčiamą šeimą ir nuoširdžius draugus. Tačiau ar tai viskas, ko reikia pilnaverčiam gyvenimui? Ar to pakanka, kad galėtum ištarti, jog esi laimingas?
    Lankydamasi nuotykių parke, Esmeralda sutinka moterį, kuri tarsi Merė Popins atsiranda iš niekur ir prisistato esanti „vaizduotės trenerė“. Moteris, paslaptingoji ponia Modė, įsitikinusi, kad tikrovė gerokai įdomesnė ir sudėtingesnė, nei mūsų svajonių pasaulis. Ji Esmeraldai pasiūlo dvylika iššūkių, kurie padės iš naujo pamilti gyvenimą ir pasuks jį nauja vaga. Tarsi Heraklis Esmeralda dvylika savaičių doroja vis naują užduotį ir pastebi, kad ima pamilti anksčiau ją varžiusį kūną, apsisprendžia grįžti ir prikelti vaikystės laikų dvarą, kuriame augo ir, žinoma, randa širdyje vietos romantiškiems jausmams. Kiekvieną savaitę išsikelti vis nauji tikslai padeda Esmeraldai suprasti, jog nauja diena visada atneša kažką nuostabaus. 

    Rašytoja Carole-Anne Eschenazi šiuo metu gyvena tarp Prayžiaus ir Kanų. Anksčiau ji dirbo spaudos, pardavimų ir komunikacijos srityse, buvo asmeninio tobulėjimo konsultantė. Ji teigia gyvenime turinti keturis didžiuosius tikslus – kūrybą, kultūrą, asmeninį tobulėjimą ir didžiąją meilę. „Moteris, kuri norėjo pakeisti savo gyvenimą“ – pirmasis rašytojos romanas, tačiau jos plunksnai priklauso ir gausybė kitų mažesnės apimties kūrinių bei drauge su Amandine Legarde ir Thierry Rombout parašytas trijų tomų romanas „Les Anges Gardés“.

  • Colson Whitehead. Požeminis geležinkelis

    gelezinkelisLabai retai viena knyga JAV laimi ir Nacionalinę knygos, ir prestižinę Pulitzerio premijas, tačiau tai pavyko amerikiečių rašytojui Colsonui Whiteheadui, kurio romanas „Požeminis geležinkelis“ nepaliko abejingų. Tai istorija nukelianti skaitytoją į laikus iki pilietinio JAV karo. Joje pasakojama apie moters ryžtą bet kokia kaina pabėgti iš vergijos ir atgauti laisvę. Kartu šis romanas yra vieno skaudžiausių JAV istorijos periodų kronika, išsauganti praeities pamokas šiandienos pasauliui.

    Koros gyvenimas kupinas pažeminimo, prievartos ir nevilties. Dar vaiką ją paliko mama, o dabar ji tapo atstumtąja net juodaodžių vergų tarpe. Vieną dieną į plantaciją Džordžijoje atvyksta Cezaris, vergas iš Virdžinijos. Jis įtikina Korą leistis į pavojingą kelionę požeminiu geležinkeliu ir taip pasiekti išsvajotąją laisvę. Kai pabėgimo metu Kora nužudo baltaodį berniuką, moteris supranta – kelio atgal nėra. Miglota ateitis slepia įtampą, baimę, nuolatinį slapstymąsi ir lenktynes su vergų medžiotojais. Kiekviena valstija – vis naujas pasaulis su savo taisyklėmis ir papročiais, prie kurių Korai teks prisitaikyti. Ar ji suras vietą, kurią galės vadinti namais?

    Istoriškai „Požeminiu geležinkeliu“ buvo vadinamas kelių ir slėptuvių tinklas, kuriuo naudojosi iš vergijos bėhgantys juodaodžiai. Colsonas Whiteheadas šį metaforišką pavadinimą suprato tiesiogiai – jo romane šis geležinkelis nėra tik vaizdingas išsireiškimas. Čia išties egzistuoja požeminės geležinkelio linijos, kuriose zuja lokomotyvai, vagonai, kuriuose darbuojasi palydovai ir mašinistai. Tai – alternatyvi istorija, sustiprinanti siužeto dramatiškumą ir suteikianti jam fantastikos prieskonį.

    Autorius pripažįsta, kad idėja parašyti knygą brendo nuo pat 2000 m., tačiau jis vis atidėliojo šį darbą. „2000-aisiais tai atrodė puiki idėja, tačiau netikėjau galįs ją išpildyti. Nemaniau esąs pakankamai geras rašytojas. Tikėjau, kad jei kurį laiką daug rašysiu, geriau išmoksiu rašto amatą, be to, būsiu vyresnis bei brandesnis, o to reikia imantis tokios jautrios temos“, – teigė autorius.

    „Business Insider“ sudarytame mėgstamiausių buvusio JAV prezidento Barako Obamos knygų sąraše puikuojasi ir Colsono Whiteheado „Požeminis geležinkelis“. Anot politiko, šis romanas – meditacija apie tai, kaip žmonės dalinasi bendromis istorinėmis patirtimis.

  • Žydrė Dargužytė. Mėnuo kaip metai

    menuoPalikusi gerai apmokamą vadovės darbą viešųjų ryšių agentūroje ir geštalto psichoterapijos studijas, autorė išsikėlė sau asmeninį tikslą tapti įgulos nare turtuolių jachtoje. Lietuvės planui įgyvendinti prireikė nemažai sumanumo ir laiko, mat tarptautiniai konkursai į kajutės stiuardesės pareigas – milžiniški, o norinčiųjų daugiau nei laisvų pozicijų. Ne veltui juokaujama, kad šis darbas tik išrinktiesiems. Vėliau nuosavas namas, geras automobilis ir daugybė kitų gero gyvenimo atributų, gavus kontraktą jachtoje su įspūdingu atlyginimu, tampa ranka pasiekiami. Vis dėlto gyvenimas laive pareikalauja sumokėti didelę kainą – neretai sušlubuoja fizinė ir emocinė sveikata, o įtraukiantys meilės romanai tampa didžiausių intrigų priežastimi.

    Žydrė Dargužytė – komunikacijos ir viešųjų ryšių ekspertė, konsultacijų agentūros „Foxy PR“ direktorė, geštalto psichoterapijos praktikė, asmeninio augimo studijos „Dialogo principas“ įkūrėja, lektorė, išskirtinių eksperimentinių projektų vadovė, kūrybinių procesų inovatorė.

    „Mėnuo kaip metai. Eksperimentas laive. Tikra istorija, nutikusi vienoje iš prabangiausių kruizinių jachtų Europoje“ – pirmoji Žydrės knyga apie dvi jos keliones: kelionę kruizine jachta Dunojumi įsidarbinus ten kajutės stiuardese ir kartu kelionę į save. Abi kupinos iššūkių, baimių, nusivylimų ir nuostabių atradimų.