• Erik Bertrand Larssen. Pragaro savaitė. 7 dienos, kurios pakeitė gyvenimą

    7Ar įmanoma pakeisti gyvenimą per septynias dienas? Erikas Bertrandas Larssenas užtikrintai sako – TAIP! Autorius teigia, kad egzistuoja keletas paprastų būdų, galinčių pagerinti kasdienybę. Nesvarbu, kas tu ir kokiame gyvenimo etape esi. Knygoje „Pragaro savaitė. 7 dienos, kurios pakeitė gyvenimą“ pateikiama detali programa kiekvienai dienai ir patarimai, kaip sustoti ir atsisakyti patogumų, kaip įveikti rutiną ir tapti ištvermingesniam. Tikslas yra ne per septynias dienas visiškai pasikeisti, o sukurti pokyčius visam likusiam gyvenimui.

    * Atliksi paprastus veiksmus. * Girdėsi tuos, kurie tave supa. * Sveikai valgysi. * Kasdien treniruosiesi. * Efektyviai ilsėsiesi. * Dirbsi susikaupęs. * Anksti kelsiesi. * Anksti eisi miegoti. * Kruopščiai atliksi viską, ko imiesi. * Atsisakysi nereikšmingų dalykų. * Tinkamai susidėliosi prioritetus. * Duosi. * Būsi pozityvus ir laimingas. * Žiūrėsi į priekį, būsi atkaklus, aktyvus ir iniciatyvus. * Savaitę stengsiesi būti pats geriausias, koks tik gali. * Tik savaitę.

    Vadinu šią savaitę Bertrando pragaro savaite. Ji prasideda pirmadienį, penktą valandą ryte, kai tu atsikeli. Pasibaigia dešimtą valandą sekmadienio vakare, kai eini miegoti. Per šią savaitę pasikeisi, tapsi geresnis ir sąmoningesnis, nei buvai. Visą savaitę sieksi būti geriausias, koks tik gali. Nesitikėk, kad viskas eisis lengvai, tu staiga netapsi geresnis. Rekomenduoju išgyventi tokią savaitę tuoj pat. Kad pamatytum, išmoktum, sukurtum momentą ir jį išgyventum, kad ištvertum savaitę, kurią galėsi prisiminti vėliau daug kartų ir džiaugsiesi tuo, ką per ją patyrei.

    „Įsivaizduok savo gyvenimą kaip ilgą, tiesią liniją. Įsivaizduok, kad nusprendi šią liniją sutrikdyti, užmegzti didelį mazgą, kilpą, kuri žymėtų dieną, kai už savęs paliksi kasdienę rutiną, visus įpročius ir įsivaizdavimą, su kuriais gyveni. Galbūt kaip tik to tau ir reikia, ko nors kito, išmėginimų, skatinančių žengti toliau nei paprastai. Galbūt būtų puiku kasdien patirti tai, ką galėsi prisiminti, iš ko galėsi gyventi, į ką atsigręši su pasididžiavimu, kuo pasiremsi kaip rekomendacija; tai, kas duotų tau ką nors daugiau, nei iki šiol davė kasdienybė. Labai lengva tiesiame kelyje patekti į rutiną.“
    Erikas Bertrandas Larssenas

    Erikas Bertrandas Larssenas – buvęs karininkas, lakūnas, dirbęs Norvegijos specialiosiose pajėgose, dabar žymus saviugdos treneris. Remdamasis asmenine patirtimi jis sukūrė veiksmingą saviugdos metodą, 2010 metais įkūrė įmonę „Bertrandas AS“ ir tapo populiariu lektoriumi Norvegijoje ir užsienyje. Jo klientai yra verslo vadovai, olimpiniai sportininkai, didžiausios tarptautinės įmonės. Autoriaus knygos, verčiamos visame pasaulyje, sulaukia didžiulės sėkmės. „Pragaro savaitė. 7 dienos, kurios pakeitė gyvenimą“ - jau antra Larsseno knyga lietuvių kalba, pirmoji – „Užtikrintai. Tavo geriausias „aš“.

  • Alex Michaelides. Tylioji pacientė

    pacientePenki aidintys šūviai. Suvarpytas mylimojo veidas – ir atkakli tyla.

    Alicijos Berenson gyvenimas atrodo tobulas. Sėkminga tapytojos karjera, mylintis vyras ir kartu žinomas fotografas, didžiulis namas Londone... Tačiau vieną vakarą jos vyras Gabrielis grįžta namo iš fotosesijos, ir Alicija paleidžia penkias kulkas jam į galvą. Nuo tada moteris visam laikui nutyla.
    Lieka tik vienas jos skausmą liudijantis įrodymas – autoportretas, nutapytas po žmogžudystės.

    Bežadė menininkė ir neišaiškinta šeimos dramos paslaptis sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Alicija pagarsėja kaip nebylioji vyržudė ir yra viešai pasmerkiama, o jos tapyti paveikslai po įvykio tampa neįkainojami.

    Siekiant numaldyti šurmulį, moteris išvežama į nuošalų psichiatrijos centrą. Bėgant metams kraupi istorija pamirštama beveik visų, išskyrus teismo psichoterapeutą Teo Faberį. Jis šešerius metus laukė progos padėti Alicijai. Pasiryžimas prakalbinti tyliąją pacientę ir išaiškinti žmogžudystę gaubiančią paslaptį nuveda pavojingu keliu – tiesa gali jį sužlugdyti...

    Itin lauktas ir išskirtinį dėmesį pelnęs kino scenaristo Alexo Michaelideso debiutas – prikaustantis ir netikėtų siužetinių posūkių kupinas psichologinis trileris „Tylioji pacientė“. Meistriškai intrigą kuriantis autorius skaitytoją vedžioja painios istorijos labirintais ir su kiekvienu siužetiniu vingiu priverčia iš naujo apgalvoti galimą įvykių baigtį.

    „Pats baisiausias žvėris – tobulas kvapą gniaužiantis trileris. Perskaičiau vienu įkvėpimu. Knyga mane pribloškė.“

    1. J. Finn, romano „Moteris lange“ autorius

    Alex Michaelides gimė Kipre, yra įgijęs anglų literatūros magistro laipsnį Kembridžo universitete ir scenarijų rašymo magistro laipsnį Amerikos kino institute Los Andžele. Jis – filmo „Tobuli aferistai“ (The Con is On, 2018), kuriame vaidina Uma Thurman, Timas Rothas, Sofia Vergara ir kt., scenarijaus bendraautoris. Alexas trejus metus studijavo psichoterapiją ir dvejus metus dirbo su jaunimu psichiatrijos ligoninės Saugomų pacientų skyriuje. Tokia patirtis įkvėpė ir paskatino sukurti romaną „Tylioji pacientė“.

  • Nele Neuhaus. Mirtini draugai

    draugaiŽaidimas tik prasideda.

    Karštas birželio rytas Taunuso miestelio zoologijos sode prasidėjo neįprastai. Dramblių aptvare tarp pašaro aptinkamas kraupus radinys – irstanti žmogaus ranka. Į įvykio vietą iškviečiami detektyvai Pija Kirchhof ir Oliveris fon Bodenšteinas. Aukos kūno dalių aptinkama pievoje šalia zoologijos sodo, pasirodo, kūną atsitiktinai sukapojo žoliapjovė. 

    Pradėjus tyrimą nustatoma aukos tapatybė: tai prieštaringai vertinamas aplinkosaugininkas – paauglių dievinamas mokytojas, žavėjęs savo charizma ir ateities vizijomis, bet kartu nekenčiamas kai kurių stambių korporacijų bei miestelio gyventojų. Įtariamųjų sąrašas vis ilgėja, paaiškėja vis daugiau praeities detalių.

    Ar galėjo būti, kad Paulius nužudytas dėl to, jog demaskavo neteisėtus nusikalstamus sandėrius? 

    O gal tai tik nelaimingas atsitikimas? 

    Arba gal kalta meilė?

    Detektyvai atsiduria intrigų, paslapčių, korupcijos ir melo sūkuryje. Aiškinantis šią painią istoriją jiems teks dar kartą pagalvoti, ar jausmai neprieštarauja logikai, ar tiesa negali virsti melu.

  • Guzel Yakhina. Mano vaikai

    vaikaiXVIII amžiuje imperatorė Jekaterina Antroji pakvietė savo tėvynainius vokiečius atvykti į Rusiją ir tapti pilnateisiais šalies piliečiais, kartu išlaikant savo kalbą ir kultūrą. „Mano vaikai“ – vieno šių atvykėlių palikuonio, kuklaus mokytojo Jakobo Ivanovičiaus Bacho, istorija.

    Trečiasis praėjusio amžiaus dešimtmetis. Prieš pusantro šimto metų prie Volgos krantų įkurtoje vokiečių kolonijoje Gnadentalyje („palaimingame slėnyje“) gyvena Jakobas Ivanovičius Bachas – pirmųjų atvykėlių palikuonis. Paprastas ir pilkas žmogelis buvo mokytojas – šulmeisteris. Keista, netgi bauginanti pažintis su valdinguoju ponu Grimu Bacho gyvenimą pakeitė visiems laikams. Viena vertus – toji pažintis dovanojo Bachui vienintelę gyvenimo prasmę: dukrelę Aną, meiliai vadinamą Anče. Antra vertus – atėmė kalbos dovaną ir pasmerkė vienatvei.

    Visų pajamų šaltinių netekęs ir kitos išeities neturėdamas Bachas sudaro sandorį su valdžios atstovu kupriumi Hofmanu. Kupriukas Bachui duoda pieno, kad Ančė turėtų ką valgyti, o Bachas už tai rašo Hofmanui pasakas: daugybę istorijų, kurių jam pripasakojo žmona Klara. Šių pasakojimų gijos driekiasi iš gilios senovės, pinasi tarpusavyje ir stebuklingu būdu įsikūnija realybėje. Kalbos dovaną praradusio Bacho pieštukas pina metaforas ir pasakoja apie sunkią Pavolgio gyventojų kasdienybę ir dar tik būsimas tragedijas, kurios juos ištiks, Stalinui susikirtus su Hitleriu.

    Ribas tarp pasakos ir realybės ištrinančiame ir užburiančiame romane „Mano vaikai“ pasakojama apie meilę, pasiaukojimą ir stebuklus. Apie našlaičius vaikus ir našlaitę tautą. Apie „mažo žmogaus“ nereikšmingumą ir jo dvasios tvirtybę didžiosios istorijos verpetuose. Apie suaugusiųjų prisitaikėliškumą, baimę ir siaubą bei jų dar nesugadintus vaikus, linksmus ir drąsius, – vienintelę tėvų viltį.

    „Mano vaikai“ – antroji 1977 m. Kazanėje gimusios totorių rašytojos Guzel Jachinos knyga. Debiutinis autorės romanas „Zuleicha atmerkia akis“ (liet. 2017 m.) pelnė prestižines „Didžiosios knygos“ ir „Jasnaja Polianos“ premijas, tapo vienu ryškiausių Rusijos literatūros 2015 m. įvykių ir jau yra išverstas į daugiau nei 30 kalbų.

    „Antrojo G. Jachinos romano tekstą galima palyginti su jos aprašomos Volgos tėkme. Talentingos autorės pasakojimas – sodrus, veržlus, demonstruojantis pasitikėjimą ir galią, panardinantis prasmių gelmėse“.

    Penza Press

  • Fredrik Backman. Čia buvo Brita Marija

    marijaLietuvos skaitytojų pamėgtų knygų „Gyveno kartą Uvė“ ir „Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo“ autoriaus Frederik Backman knyga „Čia buvo Brita Marija“ tikrai pamalonins savo gerbėjus. Tai šilta istorija apie moterį, išgyvenančią asmeninę krizę ir priverstą kurti save iš naujo.

    Brita Marija negali pakęsti netvarkos. Netvarkingas stalo įrankių stalčius neatleistinų nuodėmių lentelės sąraše yra beveik viršuje. Tačiau ji tikrai neteisia ir nesmerkia kitų – nesvarbu, kokie neišauklėti, netvarkingi ar nepatikimi jie atrodytų. Tiesiog kartais jos išsakytus naudingus patarimus žmonės supranta kaip kritiką. Nors Brita Marija to tikrai nesiekia.

    Ta socialiai keista, nervinga, įkyroka moteris turi ir kitą pusę – mažai kas nujaučia, kokios lakios vaizduotė, didžiulių svajonių ir šilumos pilna Britos Marijos širdis.

    Vieną dieną Brita Marija užtinka savo vyrą su kita. Ji turi viena pati visa tai ištverti varganame ir atkampiame Borgo miestelyje, apie kurį žmonės negali pasakyti nieko geresnio nei tai, kad per jį eina kelias… Ji susiranda darbą miestelio poilsio centre, kuris netrukus bus nugriautas. Pedantiškoji Brita Marija netrunka įsitraukti į kasdienius darbus aptarnaudama miestelio gyventojams – niekšelius, girtuoklius ir tinginius. Tačiau baisiausia, kad jai dar duodama neįgyvendinama užduotis – padėti visiškai netalentingų vaikų futbolo komandai pagaliau laimėti.

    Ar šiame neprisitaikėlių miestelyje Brita Marija pajėgs rasti savo vietą?

    F. Backman knyga „Čia buvo Brita Marija“ – juokinga, jaudinanti, miela ir įkvepianti istorija, kurioje svarbiausia yrai bendruomenės dvasia ir santykiai su žmonėmis. Kaip ir tikrame pasaulyje, kuriame lengva pasijusti izoliuotam.

    „Įžvalgi ir jaudinanti, miela ir įkvepianti istorija apie tiesą ir pokyčius. F. Backman gerbėjai šiuose puslapiuose ras dar vieną malonumą.“

    Publishers Weekly

    „Britos Marijos metamorfozė iš kokono į drugelį atrodo dar nepaprastesnė dėl itin atgrasios aplinkos, kurioje ji vyksta.“

    Booklist

    Fredrik Backman (g. 1981) – švedų rašytojas, New York Times bestselerio „Kartą gyveno Uvė“ autorius. Tai buvo debiutinis rašytojo romanas, išleistas 2012 metais. Greitu metu turi pasirodyti pagal šią knygą sukurtas filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliks Tomas Henksas. Dabar autorius jau yra parašęs aštuonis romanus, kurie leidžiami daugiau nei 40 šalių. Gyvena Stokholme, Švedijoje, drauge su žmona ir dviem vaikais.

  • Santa Montefiore. Pilies šešėliuose

    piliesLukai Čanselorui – keturiasdešimt vieni ir jis ką tik suprato, kad jo gyvenimas tuščias. Visa, dėl ko vyras gyveno ir dirbo iki šiol, neturi prasmės. Prestižinis finansininko darbas, daugiau nei milijono metinis atlyginimas, gražuolės moterys – visa pabodę, kvaila ir nebeteikia pasitenkinimo. O dar nenusisekusi santuoka, tad jis beveik nepažįsta dviejų mažamečių savo dukrų.

    Apsisprendęs keisti gyvenimą, Luka meta darbą ir išvyksta į tėvams priklausančią Montelimonės pilį Italijoje. Tačiau pasakiško grožio vieta ne tokia rami ir taikinga, kaip Luka tikisi. Pilyje nuolat šurmuliuoja iš visos Europos suvažiavę ekscentriški motinos svečiai, o draugiją jiems palaiko praeities šmėklos. Bendraudamas su svečiais ir vietiniais, Luka išgirsta apie keistą paslaptį. Ją aiškinantis ir bandant rasti atsakymus į rūpimus klausimus, vyro laukia netikėti atradimai, keisti likimo posūkiai ir akistata su savimi pačiu.

    Paslaptingoje ir įtraukiančioje istorijoje susipina praeitis ir dabartis, netikėtumai ir paslaptys, artimųjų praradimo skausmas ir aistringi romantiški jausmai.

    „Visiems, kurie yra praradę artimą žmogų, noriu pasakyti, kad išėjusieji visuomet yra šalia ir niekuomet mūsų neapleidžia. Jei galėtų kalbėti, jie mums pasakytų esantys laimingi ir džiaugiasi sugrįžę Namo.“

    Santa Montefiore.

    „Žadą atimanti veiksmo vieta, dėmesį prikaustanti istorija ir kvapą gniaužiantys jausmai – visa tai ir dar daugiau naujajame S. Montefiore romane.“

    Staying In

    Didžiosios Britanijos rašytojos Santos Montefiore knygos išverstos į 25 kalbas ir jų parduota daugiau nei 6 mln. tiražo. Lietuvių skaitytojams jau žinomi šios autorės romanai „Sodininkas iš Prancūzijos“, „Dėžutė su drugeliu“, „Bitininko duktė“, „Dvasių medis“, „Namas prie jūros“, „Prarastos meilės jūra“ ir kt.

  • Richard L. Haight. Išlaisvinta siela: nušvitimo ir dvasinės transformacijos vadovas

    sielaKovos menų meistro ir dvasinio mokytojo Richardo L. Haighto knyga „Išlaisvinta siela“ – asmeninė dvasinės patirties ir savojo kelio paieškos istorija.

    Kartą paniręs į paslaptingą viziją berniukas supato, kad jo gyvenimo tikslas ne materiali realybė, o dvasingumas, kad jis turi siekti ne turto, o dvasinio nušvitimo. Nuo tada, augdamas ir bręsdamas kaip asmenybė, jis stengėsi suprasti sielos ir visatos paslaptis. Jis leidosi į kelionę aplink pasaulį, gilinosi į senovės išminčių raštus, praktikavo kovos menus, mokėsi gydymo paslapčių, siekė įvaldyti meditacijos meną. Bėgant laikui jis vis geriau pažino save, o tada jį ima lankyti vizijos, pranašaujančios pasauliui gresiančią apokalipsę – visuomeninių ryšių išnykimą, ekonomikos griūtį ir ekologinę katastrofą.

    Knygos autorius Richard L. Haight knygoje „Išlaisvinta siela“ apžvelgia savo nueitą kelią ir iš naujo įvertina visas išgyventas patirtis bei vizijas. Tai – daugiau nei atsiminimų knyga. Rašydamas šiuos memuarus, jis stengiasi išsiaiškinti, kokia žinia slypi už meditacijų metu patirtų bauginančių vizijų.

    Grožinei literatūrai būdingu stiliumi parašyta knyga pasakoja autoriaus istoriją, tačiau ji yra tarsi veidrodis, į kurį pažvelgę pirmiausia išvysime save.

    Knygoje „Išlaisvinta siela“ pateikiami patarimai padeda įvertinti savo gyvenimą nauju kampu. Šios knygos įžvalgos padės tarsi iš šalies pažvelgti į savo jausmus, emocijas ir mintis. Pažinę savo minčių, sąmoningumo, dvasios ir sielos prigimtį išmoksite kontroliuoti savo kasdienes patirtis, rasite tinkamą santykį su išoriniu pasauliu ir galėsite judėti asmeninio tobulėjimo link.

    Knygos autorių Richard L. Haight nuo mažens lankė vizijos, todėl jį visada domino dvasingumas ir būties prasmė. Jis penkioliką metų gyveno Japonijoje, kur mokėsi kovos menų ir pasiekė aukščiausią meistriškumo lygį. Anot Richard L. Haight, tiek mokantis kovos menų, tiek siekiant dvasinio tobulėjimo, svarbiausia yra nueitas kelias bei pasiektas rezultatas.

  • Herbert Brunnegger. Sėja audroje. Kario iš „Totenkopf“ divizijos istorija

    istorijaJau 1938 metais Herbertas Brunegeris savanoriškai pasisiūlo tarnauti „Waffen-SS Totenkopf“ divizijoje ir būdamas 15 metų tampa jauniausiu Trečiojo Reicho kareiviu. Divizijos „Totenkopf“ kovų kelias prasideda Prancūzijoje, veda per apsiaustį ties Demjansku, į žiemos mūšį dėl Charkovo, iki pat operacijos „Citadelė“ vietos – didžiausio tankų mūšio karo istorijoje prie Kursko ir Oriolo 1943 metų vasarą. Po keturių sužeidimų Brunegeris atvyksta tarnauti į Italiją, o paskutinį kartą prieš Raudonąją armiją kaunasi Brandenburge.

    Knygoje „Sėja audroje. Kario iš „Totenkopf“ divizijos istorija“ autorius pasakoja apie sąžiningumą, idealizmą ir draugiškumą jo dalinyje, bet nenutyli ir mokymų bei tarnybos neigiamų aspektų. Vaizduoja, kaip jo daug kartų išblaškyta divizija aukojosi kovodama prieš dažnai žiaurų priešą, ir įamžina Paulio Hauserio atminimą – generolo pulkininko, kuris nepaisydamas vienareikšmių Hitlerio įsakymų pasitraukė iš Charkovo dėl beviltiškos padėties ir taip išvengė antrojo Stalingrado. Laikydamasis principo „Kur prasideda nusikaltimai, baigiasi draugystė“ Brunegeris aprašo ir įvykdytą karo nusikaltimą – britų karo belaisvių sušaudymą Prancūzijoje, įvardija nusikaltusius asmenis. Būtent dėl autoriaus drąsos nenutylėti tokių įvykių ir aiškiai perteikto vieno žmogaus bejėgiškumo įvykių sūkuryje knygoje „Sėja audroje. Kario iš „Totenkopf“ divizijos istorija“ mums prieš akis iškyla autentiškas karo vaizdas ir mes suvokiame – tokie įvykiai fronte buvo išimtis, o ne taisyklė.

  • Arvydas Augas. Šiurpi nusikaltimų kasdienybė

    kasdienybeŠi, jau trečia, Arvydo Augo knyga „Šiurpi nusikaltimo kasdienybė: kriminalisto užrašai“ skirta plačiajai visuomenei, besidominčiai policijos darbu: patruliais, kurie pirmieji atvyksta į įvykio vietą; kriminalistais, visapusiškai tiriančiais nužudymus ir kitus įvykius; kriminalistinių tyrimų specialistais, ieškančiais įrodymų įvykio vietose; kitais darbuotojais, užtikrinančiais sklandų policijos darbą, tiriant nusikaltimus.

    Knyga „Šiurpi nusikaltimų kasdienybė: kriminalisto užrašai“ padės sužinoti apie kruvinų nusikaltimų tyrimo subtilybes, pareigūnų psichologinę būklę, išvydus kraują stingdantį vaizdą, galiausiai pažvelgti į morgo užkulisius.

  • Susan Forward. Emocinis šantažas

    santazasŽinomos pasaulyje terapeutės ir lektorės Susan Forward knyga „Emocinis šantažas: kai artimi žmonės mumis manipuliuoja, keldami baimės, pareigos ir kaltės jausmus“ padės atpažinti ir pakeisti jus žlugdantį artimų žmonių elgesį.

    Emocinis šantažas nėra toks jau retas ir nežinomas reiškinys. Gali būti, kad su juo susiduriate, tačiau nežinote, kaip tai įvardyti. Kai girdite frazes: „jei tikrai mane mylėtum…“ arba „po visko, ką dėl tavęs padariau…“, galite skambinti pavojaus varpu. Tai galingas manipuliacijos įrankis, kuriuo artimi žmonės mojuoja mums prieš nosį ir grasina, nes elgiamės ne taip, kaip jie norėtų.

    Dažniausiai tokį šantažą vykdo mums artimi žmonės, kurie mus pažįsta, žino silpnybes ir net tamsiausias paslaptis. Be to, jie puikiai supranta, kad yra mums svarbūs. Tai mūsų mamos, partneriai, vadovai, kolegos, draugai, mylimieji. Net jei iš tikrųjų jiems rūpime, jie tas žinias apie mus panaudoja vieninteliu jiems suprantamu ir trokštamu būdu – siekia mūsų paklusnumo.

    Žinoma terapeutė Susan Forward knygoje „Emocinis šantažas: kai artimi žmonės mumis manipuliuoja, keldami baimės, pareigos ir kaltės jausmus“ atskleidžia, kaip santykius griauna manipuliacijos ir pataria skaitytojams, ką daryti, kad pasigintų nuo emocinio šantažo. Autorė rašo aiškiai ir konkrečiai, todėl knygoje galima rasti tikrai veiksmingų technikų, kurios padės sustiprinti santykius ir nutraukti šantažą.

    „Atsikvėpkite su palengvėjimu! Susan Forward padeda jums identifikuoti ir ištaisyti destruktyvius ir trikdančius artimų žmonių elgesio modelius. Labai rekomenduoju šią svarbią knygą!“
    Susan Jeffers, knygos „Bijok, bet vis tiek daryk“ autorė

    S. Forward – pasaulyje žinoma terapeutė ir dėstytoja, psichologijos mokslų daktarė, veda grupinius užsiėmimus ir mokymus. Ji yra kelių New York Times bestselerių autorė, rašo apie tėvų ir vaikų, vyro ir žmonos, uošvių ir žentų bei marčių santykius, meilę ir melą šeimoje, išdavystę, emocinį šantažą. Jos knygos ir paskaitos padeda atrasti ir padidinti pasitikėjimą savimi ir susikurti emocinę nepriklausomybę.

    Lietuviškai taip pat išleistos jos bestseleriais tapusios knygos „Toksiški tėvai: kaip atsikratyti skaudžios patirties ir susigrąžinti savo gyvenimą“ ir „Toksiški uošviai: taikios strategijos, kaip apsaugoti santuoką“.

    Daugiau nei penkerius metus S. Forward vedė ABC radijo pokalbių laidą, Kalifornijoje įkūrė pirmąjį privatų gydymo po seksualinio išnaudojimo centrą. Gyvena Los Andžele ir turi du suaugusius vaikus.

  • Simone Troisi, Cristiana Paccini. Gimėme ir jau nebemirsime. Kjaros Korbelos pertilo istorija

    gimemeŽmogus gyvena ne dėl to, kad kvėpuoja, o dėl to, kad myli.

    Tai patvirtina jaunos italės Kjaros Korbelos Petrilo istorija. Jiedu su vyru Enriku neteko dviejų kūdikių, kurie mirė vos gimę. Laukiantis trečiojo užklupo netikėta žinia - Kjarai vėžys. Ji atidėjo gydymą, kad išnešiotų ir pagimdytų vaikelį, ir mirė sulaukusi vos 28 metų. Šios poros išgyvenimai, tikėjimo tvirtybė ir gebėjimas džiaugtis kančios akivaizdoje sukrėtė tūkstančius žmonių visame pasaulyje. 2018 m. Kjarai pradėta beatifikacijos byla.

    Simone'as Troisi baigė leidybos, multimedijų komunikacijos ir žurnalistikos studijas, dirba redaktoriumi. Cristiana Paccini baigė Menų institutą ir dirba ikonografijos srityje. Pora užsiima šeimų pastoracija, veda kursus sužadėtiniams. Jie buvo Kjaros ir Enriko meilės ir išbandymų liudininkai. „Kjara išmokė mus, ką reiškia šventai numirti, ir parodė, kaip gyvena Dievo vaikas“, - sakė Simonas su Kristijana.

    „Kjara sėdėdama vežimėlyje įsimylėjusiomis akimis žvelgia į Jėzų tabernakulyje. Jos vyras Enrikas išdrįsta užduoti klausimą: „Kjara, ar iš tiesų tas jungas, tas kryžius, kaip sako Jėzus, saldus?“ Ir Kjara, nukreipdama akis nuo tabernakulio į vyrą, šypsodamasi, vos girdimu balsu, atsakė: „ Taip, Enrikai, labai saldus. „ Vadinasi, Jėzus jų neapgavo. Jie eina teisinga kryptimi.“

  • Alyson Richman. Prarasta žmona

    zmonaJis virpa. Priešais vėl stovi ji, stebuklingai atgijusi vėlė. Meilė, sugrąžinta jam senatvėje. Netekęs amo jis pakelia ranką ir užkloja jos plaštaką savąja.

    Alyson Richman (Alison Ričman) – amerikiečių rašytoja ir tapytoja, penkių bestseleriais tapusių romanų autorė. Jos knygos išverstos į 20 kalbų, o garsiausias jos romanas – tikrais faktais paremtas „Prarasta žmona“, pagal kurį šiuo metu statomas filmas.

    Lenkos ir Jozefo istorija prasideda tarpukario Prahoje. Lenka užaugo apsupta gražių daiktų ir mylinčios šeimos; nenuostabu, jog mergina pasuko į dailės studijas. Turtingas ir gražus gyvenimas, švelniai mylintys tėvai, Prahos dailės akademija, mylimas miestas – regėjosi, jog gyvenimui nieko netrūksta. Laimė tapo dar didesnė, kai Lenka pamilo Jozefą. Jaunavedžių džiaugsmui nebuvo ribų – atrodė, kad gyvenimas nušvito gražiausiomis spalvomis. Tačiau karas išskyrė Jozefą ir Lenką: vienam teko kurti naują gyvenimą už Atlanto, o kitai – pereiti Terezyno ir Aušvico pragarą ir tik tuomet, per plauką išvengus mirties, iškeliauti į Ameriką. Atrodė, jog jie niekuomet nebeišgirs vienas apie kitą…

    Tačiau likimas nusprendė kitaip. Ir Lenka su Jozefu vėl išvydo vienas kitą po šešiasdešimt metų.

    „Prarasta žmona“ – neužmirštama istorija apie meilę, kurios negali įveikti nei laikas, nei žiauriausi išbandymai. Apie neįtikėtinus ir vis dėlto tikrus žmonių likimus. Apie ypatingą ištvermę, kurios padedami žmonės gali iškęsti neįsivaizduojamus baisumus. Apie tai, kad laimė yra tokia trapi ir trunka taip trumpai – tačiau viltis neblėsta visą gyvenimą.