• Liz Lawler. Neprabusk

    lizDebiutinis airių rašytojos Liz Lawler romanas „Neprabusk“ – trileris apie gydytojos išgyventą siaubą ir viso pasaulio abejingumą jos skausmui.

    Aleksos Teilor dienos teka įprasta vaga: ji – gerbiama gydytoja, jai puikiai sekasi, ji planuoja tapti konsultuojančia specialiste ir palikti priimamąjį, kuriame šiuo metu dirba. Aplink – draugiški kolegos, supratingi draugai ir mylintis vaikinas. Tačiau vieną naktį viskas pasikeis...

    Aleksa prabunda ant operacinio stalo. Jos kojos tvirtai surištos, ji nuoga, aplink sukiojasi chirurgine kauke veidą prisidengęs vyras. Šoko ištikta moteris pamano patekusi į avariją, tačiau supranta, kad patalpoje esantis žmogus – tikrai ne chirurgas. Juk jei jis būtų gydytojas, ji atpažintų savo kolegą. Vyriškis prabyla ramiu balsu ir ima pasakoti, ką jai padarys. Aleksa bando šauktis pagalbos, tačiau pradeda veikti nauja anestetikų dozė…

    Aleksa prabunda kitoje lovoje. Aplink ją – pažįstami žmonės, pasakojantys, kad Aleksą rado ligoninės teritorijoje - ant jos neva nukrito lūžusi medžio šaka. Moters įtikinėjimais, jog buvo išprievartauta, niekas nenori tikėti, nes atlikti medicininiai tyrimai nieko nerodo. Jos žodžiais abejoja visi, tačiau greitai ji sutiks ir dar vieną paslaptingojo prievartautojo auką...

    Pasakojime netrūksta įtampos, žmogžudysčių, tarpusavyje susijusių paslaptingų įvykių, grėsmės ir pavojų. Pavydas virsta panieka, draugai pasirodo netikri, o jų vieton stoja buvę priešai. Aleksos vaikinas ja netiki, policija stengiasi viską užglaistyti, gydytojai moters problemas ignoruoja, o aplink tvyro nepasitikėjimo atmosfera. Trileryje „Neprabusk“ susipina žmogiškosios emocijos ir jausmai, kurių nepajėgia perrėkti bejėgiškas Aleksos balsas.

    „Liz Lawler pasirenka šokiruojantį pagrindinį knygos motyvą ir kuria dinamišką pasakojimą. Aleksos santykius su vaikinu ir kolegomis nepataisomai sugriauna jų atsisakymas patikėti moters pasakojamais įvykiais. Tačiau be įtikinamų įrodymų, lieka tik pasitikėjimas – būtent tai ir yra pagrindinė knygos tema. „Neprabusk“ – įtraukiantis ir paslapčių kupinas trileris, vaizduojantis vertinimų ir stereotipų žalą.“

    Crime Review

  • Mark Sullivan. Po raudonu dangum

    poTikrais įvykiais paremta pamiršto herojaus istorija „Po raudonu dangum“ tapo bestseleriu Amerikoje. Ji pasakoja apie paprasto jauno vaikino drąsą ir išmintį.

    Pinas Lela nenori turėti nieko bendra su karu ar su naciais. Jis – normalus italų paauglys, kuriam terūpi muzika, maistas ir merginos. Deja, jo ramios ir nekaltos dienos suskaičiuotos. Kai bombų sprogimai sunaikina jo šeimos namus Milane, Pinas prisijungia prie žmonių, padedančių žydams pabėgti per Alpes. Čia jis įsimyli Aną – šešeriais metais už jį vyresnę gražuolę našlę.

    Saugodami Piną nuo gresiančių pavojų, tėvai nusprendžia, kad geriausia jam bus prisidėti prie vokiečių kareivių. Kai Pinas sužeidžiamas, jis grįžta namo ir būdamas vos aštuoniolikos tampa asmeniniu generolo Hanso Leyerso vairuotoju. Šis yra dešinioji Adolfo Hitlerio ranka Italijoje, vienas paslaptingiausių ir galingiausių Trečiojo reicho vadų.

    Dabar Pinas turi galimybę slapta šnipinėti priešo vadovybę. Jis iš arti pamato visą karo bei nacių okupacijos baisumą. Jo drąsą kovoti palaiko ir stiprina tik meilė Anai ir tikėjimas apie gyvenimą kartu, kuriuo jie, galbūt, vieną dieną sulauks.

    Romanas „Po raudonu dangum“ – tai jaudinantis įtampos ir meilės kupinas istorinis romanas.

    „Veiksmas, nuotykiai, meilė, karas ir epinis herojus – rinkinys, atskleidžiantis vieną tamsiausių istorijos akimirkų. Mark Sullivan knyga „Po raudonu dangum“ turi viską, ko galima norėti iš išskirtinio romano apie Antrąjį pasaulinį karą.“ 

    Tess Gerritsen, rašytoja

    „Neįtikėtina istorija, puikiai parašyta, gera ir didinga knyga.“

    James Patterson, rašytojas

    Mark Sullivan – amerikiečių rašytojas, aštuoniolikos romanų autorius ar bendraautoris. Yra pelnęs daugybę apdovanojimų už savo kūrybą. Taip pat rašo knygas kartu su rašytoju James Patterson.

    Gimė Midfilde, Masačusetse, studijavo anglų kalbą, o baigęs bakalauro studijas išvyko savanoriauti į Taikos korpusą Nigeryje, Vakarų Afrikoje, kur mokė vaikus anglų kalbos. Grįžęs į Jungtines Valstijas baigė žurnalistiką ir pradėjo savo karjerą tiriamojoje žurnalistikoje. 

    Nuo vaikystės labai mėgo skaityti ir svajojo tapti rašytoju, o sulaukęs trisdešimties supanikavo, kad gali taip ir neįgyvendinti vaikystės svajonių. Būtent tuomet parašė pirmąją savo knygą. 
    Mėgsta nuotykius, mielai slidinėja. Su žmona gyvena Montanoje.

  • Penelope Lively. Mėnulio tigras

    tigrasKlaudija Hempton, ambicinga, garsi istorikė, buvusi karo korespondentė, guli mirties patale ligoninėje. Slaugėms ji prisipažįsta kurianti svarbiausią savo gyvenimo kūrinį – pasaulio istoriją.

    Istorijos balsas – daugialypis, sudarytas iš plačios balsų įvairovės. Klaudijos pasakojimas susipynęs su kitų žmonių istorijomis: motinos Editos, brolio Gordono, meilužio Džesperio, dukters Lisos, o ypač dar vieno žmogaus – Tomo. Pastarasis – jos gyvenimo šerdis, didžioji meilė, atrasta ir netrukus prarasta Egipte.

    Prisimindama tuos, kuriuos pažinojo, Klaudija lipdo spalvingą savo epochos mozaiką. Ausdama atsiminimų, besikeičiančių balsų ir požiūrių audinį ji sukuria meistrišką panoramą, kurioje atsiskleidžia jos – o kartu ir viso pasaulio – likimą lėmę troškimai bei netektys.

    Penelope Lively – garsi britų rašytoja. Moderniąja klasika tapęs jos romanas „Mėnulio tigras“ 2018 m. buvo įtrauktas į trumpąjį Auksinės „Man Booker“ premijos sąrašą, skirtą pažymėti 50-ąsias „Booker“ premijos fondo įkūrimo metines. Kūrinys buvo išrinktas atstovauti devintajam XX a. dešimtmečiui, nurungęs tokių rašytojų kaip S. Rushdie, K. Ishiguro ir J. M. Coetzee romanus.

    „P. Lively gebėjimas visomis spalvomis atskleisti personažus ir pavaizduoti pasaulį, kuriame ji gyvena, – nuostabus. Tai unikali knyga apie žavingą nenuspėjamą moterį, toli pralenkusią savo laiką ir tuo pačiu visiškai gyvenančią savo laiku.“

    Lemn Sissay, Auksinės „Man Booker“ premijos komisijos narys, poetas

  • Nora Roberts. Saugus prieglobstis

    noraĮtempto siužeto Noros Roberts trileris „Saugus prieglobstis“ pasakoja apie žudynes prekybos centre, pakeitusias jas išgyvenusių žmonių likimus.

    Eilinis ramus vakaras Portlando prekybos centre, Meino valstijoje. Mergina išsiskyrė su vaikinu ir dabar laukia kino seanso kartu su bičiulėmis, kurios guodžia nusiminusią draugę. Vaikinas kalbina akiniais nuo saulės prekiaujančią merginą į vakarinį kino seansą... Daugybė apsipirkinėjančių mamų, vaikų, pardavėjų, pirkėjų aptarnaujančio personalo – prekybos centras dūzgia lyg avilys.

    Tada pasigirsta šūviai: metodiški, nuoseklūs, trukantys vos aštuonias minutes... Užpuolikai nukaunami, tačiau išgyvenusiųjų laukia ilgi mėnesiai košmaro. Kiekvieno iš jų likimas susiklostys skirtingai. Kažkas, matęs herojišką policijos pareigūnų darbą, pasirinks šią profesiją. Ta, kuri drebėjo iš baimės užsidariusi tualete, bandys įamžinti herojus ir aukas meno kūriniuose. Tačiau bus ir tokių, kurie apgailestaus, jog užpuolimo metu žuvo nepakankamai žmonių. Kol išgyvenusieji kabinasi į gyvenimą, šešėlyje tūnantis genijus rengia naujus spąstus – tik jo veikimo taktika šįsyk bus kitokia.

    „Saugus prieglobstis“ kartais atrodys kaip įtemptas trileris, kartais kaip šiuolaikinis meilės romanas, netrūks čia ir „brendimo romano“ atspalvių. Ši knyga - Noros Roberts literatūrinis eksperimentas. Tai kitokia nei esame įpratę meilės istorija, kuri įtrauks jau nuo pirmųjų puslapių.

    „Naujausias Roberts darbas iš dalies yra trileris, iš dalies romantinė istorija, jis paliečia tragediją išgyvenusių žmonių išgyvenimus ir „New Age“ tikėjimo galią – tai gyvas ir įtraukiantis skaitinys.“

    Kirkus Reviews

    „Roberts sukurti veikėjai puikūs, tačiau dar didesnį įspūdį palieka pati istorija, kurioje netrūksta ir dėmesį nukreipiančių detalių, ir gyvybingumo – tai kilsteli kūrinį virš įprastos trileriams kartelės.“

    Publisher’s Weekly

    „Saugus prieglobstis“ – puiki, nors ir varginanti, knyga. Dievinu Roberts gebėjimą pasakoti istorijas. <...> Iki paskutinio puslapio jaučiau šiurpuliukus, bet džiaugiuosi baigusi šią knygą, nes Roberts pasaulyje net iš baisiausių dalykų gimsta kas nors gražaus. Gyvenimas tęsiasi ir kiekvienas gali būti laimingas tiek, kiek pats nori. Mergina lieka su vaikinu, blogiukai kenčia – labai. Ir visi išsaugo viltį.“

    Dolly R. Sickles, USA Today

  • Kristina Baubinaitė. Slėpynės Anglijoje

    slepynesRomanas „Slėpynės Anglijoje“ griauna nusistovėjusius stereotipus apie Jungtinę Karalystę – daugelio lietuvių svajonių šalį. Kapitalizmo ir vartotojiškos kultūros persmelkta britų kultūra, rasizmas tautybės pagrindu ir multikultūrinės visuomenės mitai. Modernios vergovės pinklės Piterboro mieste, Rytų Anglijoje. Meilė ir išdavystė, žmogiškumas ir tikra draugystė. Santykis su likusia Lietuva, Tėvynės ilgesys ir šimtmečio dilema – grįžti ar vis dėlto pasilikti? Su didele meile visiems rytų europiečiams knygoje pasakojama tai, apie ką daugelis emigrantų linkę nutylėti. O kaip gi ten, Anglijoje, yra iš tiesų?

    „Šios knygos tikslas bus pasiektas, jei bent vienas dvyliktokas, svajojantis apie emigraciją, prieš išvykdamas bent jau atliks rimtus namų darbus, o Justo mama galų gale paskambins sūnui į Angliją rimtai pasiteirauti, kodėl jis ir vėl negrįžo Kalėdoms. Ką gali žinoti, gal pateko į modernios vergovės pinkles ir nebeturi paso?“ 

    Kristina Baubinaitė

  • Beth O‘ Leary. Atskirai kartu

    kartuGyvena viename bute, miega toje pačioje lovoje ir... niekada nėra susitikę. Atrodo, kažkuris iš šių teiginių neteisingas – tačiau rašytojos Beth O'Leary romanas „Atskirai kartu“ įrodys, kad tokia situacija – tikrai įmanoma.

    Tifė vos per akimirką lieka be vaikino ir be namų – jis išvaro ją iš savo gyvenimo ir iš buto. Jai skubiai reikia vietos prisiglausti. Beje, būtų geriau, jei kaina būtų nedidelė – Tifės atlyginimas toli gražu nėra įspūdingas.

    Leonas dirba naktiniu slaugu paliatyvios slaugos ligoninėje. Jis geras ir rūpestingas žmogus – kaip ir jo nekaltai kalėjime sėdintis brolis, kurio paleidimo užstatui Leonas niekaip negali sutaupyti pakankamos sumos pinigų.

    Leonas nuo devynių ryto iki šeštos vakaro laiką leidžia namuose. Tuo metu Tifė išsijuosusi dirba. Po darbo jai reikia tik lovos pamiegoti. Kai Tifė ilsisi - Leonas dirba. Viskas, ko jam reikia, tai tik nuompinigiai brolio išlaisvinimui…

    Tifė apsigyvena pas Leoną, tačiau niekada jo nemato. Jie gyvena viename bute, tačiau niekad nesusitinka. Vienas kitam jie palieka lipnius lapelius su žinutėmis, kurios kiekvieną dieną darosi vis atviresnės ir žaismingesnės…

    Anglų kalbą studijavusi rašytoja Beth O’Leary ilgą laiką dirbo vaikų literatūros leidybos srityje. Ji gyvena kaimiškoje vietovėje netoli Londono, tačiau visuomet gali lengvai pasiekti sostinę. Savo debiutinį romaną „Atskirai kartu“ ji parašė keliaudama traukiniu į ir iš darbo – šiandien ji visą laiką skiria kūrybai, tad jau gali rašyti prie rašomojo stalo arba su arbatos puodeliu jaukiai susirangiusi ant sofos.

    Anot jos, parašyti šį romaną įkvėpė jos vaikino gydytojo darbas naktinėse pamainose – tuo metu jie vienas kito nematydavo dienų dienas, tačiau žinodavo kito jausmus ir nuotaikas iš namuose paliktų nežymių užuominų. Vos pasirodžiusi debiutinė autorės knyga tapo „The Sunday Times“ bestseleriu, o jos leidybos teisės parduotos 35 šalims.

    „Pasakojimas niekada nepraranda dinamikos. Jis šviesus, gerai nuteikiantis ir kerintis, jame nestinga gyvenime turbūt neįmanomų laimingų atsitiktinumų – tačiau nuo to tik įdomiau. „Atskirai kartu“ – maloni patirtis, kaip šilta vonia po netikėtai pasivaikščiojimo metu užklupusio šalto lietaus.“
    Irish Times

    „Atskirai kartu“ – klasikinė meilės komedija, kurios niekas neprašė, bet kurios visiems labai reikia. Meilė nemirė – viskas ko jai reikia, tai tik keletas lipnių lapelių ir kelios žinutės nepažįstamajam. <...> Tai turbūt svarbiausia knygos mintis: meskite visas susitikinėjimo programėles, socialinius tinklus, įsigykite lipnių lapelių ir leiskitės ieškoti tikrosios savo gyvenimo meilės.“

    USA Today

    „Šilta, užburianti meilės istorija, puikiai tinkanti klasikinių romantinių komedijų gerbėjams.“

    Kirkus Reviews

  • Winston S. Churchill. Mano jaunystė. 1874-1904

    winstonĮdomūs ir dažnai neįtikėtini faktai iš vieno žymiausių dvidešimtojo amžiaus lyderių jaunystės. Knygoje „Mano jaunystė“ pats Vinstonas Čerčilis pasakojama apie pirmuosius trisdešimt savo gyvenimo metų.

    Vizionierius, istorikas, ko gero ryškiausias nacistinės Vokietijos priešininkas ir aršus komunizmo kritikas Vinstonas Čerčilis buvo viena svarbiausių XX amžiaus figūrų. Autobiografinėje knygoje „Mano jaunystė“ jis prisimena savo vaikystę, mokyklinį amžių, metus praleistus dirbant karo korespondentu Pietų Afrikoje. V. Čerčilis pasakoja ir apie pirmuosius savo žingsnius politikoje – darbą Didžiosios Britanijos parlamente.

    Knyga „Mano jaunystė“ ne tik atskleidžia kaip formavosi didi asmenybė, tačiau ir papasakoja apie laikmetį, kurį pats V. Čerčilis vadina „dingusiu amžiumi“. V. Čerčilis tampa to dingusio amžiaus balsu. Knygoje „Mano jaunystė“ jis pasakoja apie laikmetį, kai vyrai kovojo pragariškuose, beprasmiuose kolonijiniuose karuose Indijoje, Egipte, Pietų Afrikoje. Autobiografijoje aprėpiamas laikotarpis nuo 1874 iki maždaug 1904 metų.

    Politikas knygoje atskleidžia ir patraukliąsias Anglijos aristokratijos vertybes – garbę, ištikimybę, sąžiningumą, tačiau sugeba išvengti įspūdžio, jog pernelyg garbina praeitį.

    V. Čerčilis rašo lengva, beveik šnekamąja kalba. Visiems, kas prisimena jo aistringas ir uždegančias kalbas Antrojo pasaulinio karo metu, bus akivaizdu, kad jau tada V. Čerčilis turėjo didžiulį talentą rašyti ir kalbėti. Tad ir Nobelio literatūros premija 1953 metais V. Čerčiliui buvo suteikta tikrai pelnytai.

    Jei jums įdomus Vinstono Čerčilio gyvenimas ir jo veikla, šią knygą tiesiog būtina perskaityti.

    Vinstonas Leonardas Spenseris Čerčilis (Winston Leonard Spencer Churchill, 1874–1965 m.) – britų politikas, rašytojas, kariuomenės pareigūnas. Ėjo Didžiosios Britanijos premjero pareigas Antrojo pasaulinio karo metais ir vėliau (1940–1945, 1951–1955). V. Čerčilis laikomas vienu žymiausių Didžiosios Britanijos vadovų pasaulio istorijoje. Visuomet buvo vertinamas ne tik kaip puikus strategas, bet ir kaip oratorius, karo ir politikos reikalų ekspertas. 

    1953 metais V. Čerčilis gavo sero titulą ir buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija už istorinę, biografinę kūrybą – memuarus „Antrasis pasaulinis karas“, parašytus 1948–1953 m. Teikiant premiją įvardyti ir V. Čerčilio kaip oratoriaus gebėjimai bei nuopelnai kalbose ginant žmogiškąsias vertybes.

  • Shari Lapena. Popierinės sienos

    sienosPirmasis kanadiečių rašytojos Shari Lapena kriminalinis trileris „Popierinės sienos“ įtraukia į paslapčių ir intrigų kupiną istoriją, kuri prasideda iš namų mįslingai dingus pusės metų mažajai Korai.

    Ana ir Markas Končiai – laiminga pasiturinti pora, kuriai, regis, nieko netrūksta. Jie myli vienas kitą, turi nuostabius namus, o didžiausias jų gyvenimo džiaugsmas – dukrytė Kora. Pogimdyvinė Anos depresija liko praeityje, todėl pora gali atsipalaiduoti ir vėl mėgautis gyvenimu.

    Tokią progą pasiūlo laime ir džiaugsmu spinduliuojantys kaimynai. Jie Marką ir Aną pakviečia vakarienės – tiesa, kaimynė Sintija turi vieną pageidavimą. Ji negali pakęsti vaikų verksmo, ypač per savo vyro gimtadienį, todėl paprašo Korą palikti namie. Nieko asmeniško.

    Ana abejoja, ar elgiasi teisingai, tačiau abu su vyru nutaria kas pusvalandį tikrinti, kaip laikosi jų duktė. Be to, ramiai miegančią mažylę nuolat stebi per mobilųjį įrenginį. Juk Končių namai čia pat, vos už keleto žingsnių – kas bloga gali nutikti?

    Deja, atsistinka siaubingas dalykas. Kora dingsta. Grįžusius namo Aną ir Marką pasitinka vaikštinėjantys po namus ir renkantys įkalčius policijos pareigūnai. Detektyvas Rasbachas užduoda baisius klausimus. Tėvai vis labiau ir labiau grimzta į neviltį. Įtarimo šešėlis krenta ant kūdikio tėvų, tačiau tyrimui įsibėgėjant ima aiškėti kur kas sudėtingesnė tiesa.

    Lenktynėse su laiku Ana ir Markas vienas apie kitą sužinos dalykų, apie kuriuos nė neįtarė. Į paviršių ims kilti senos paslaptys, užgniaužta neapykanta, nuoskaudos ir sena pagieža. Iki kol paaiškės šokiruojanti tiesa.

    „Rasbachui atsitraukus, išryškėja tikroji knygos stiprybė – kankinanti nežinia, kurią patiria žinių apie dukrą belaukiantys Končiai. Nesvarbu, ką jie slėptų nuo aplinkinių, policijos ar net vienas nuo kito, akivaizdu, kad Ana ir Markas tikrai nuoširdžiai myli savo dukrelę.“

    NPR

    „Puikiai parašytas įtemptas trileris <...> Siužeto vingiai užtikrinti, bet atskleidžiami taip subtliai, kad vis pasuka istoriją netikėtina kryptimi. Lapena iš esmės nagrinėja, kaip Koros dingimas paveikia visus šios istorijos veikėjus – nuo Končių šeimos iki Anos tėvų ir net pačių detektyvų.“

    Associated Press

  • Nicolas Sparks. Artima siela

    sielaAmerikiečių rašytojo, garsiosios „Užrašų knygelės“ autoriaus Nicholas Sparks knyga „Artima siela“ pasakoja istoriją apie atsitiktinį susitikimą, kuris tampa susitaikymo pradžia dviem labai skirtingiems žmonėms.

    Trisdešimt šešerių Houpė Anderson jaučiasi sutrikusi. Ji susitikinėja su vyru – chirurgu – jau šešerius metus. Tačiau jie niekada nekalba apie vedybas ar kokius nors ateities planus. Kai Houpės tėvui diagnozuojama sunki liga, ji supranta, jog turi sustoti, atsikvėpti ir viską gerai apmąstyti. Houpė išvyksta į šeimos vasarnamį Sanset Biče, kur ketina sutvarkyti namą, parengti jį pardavimui ir ramiai apsvarstyti savo ateities planus. 

    Tru Volsas į Sanset Bičą vyks pirmą kartą – jį čia laišku pakvietė vyras, teigiantis jog yra Tru tėvas. Zimbabvėje gimęs ir užaugęs Tru dirba Safario gidu, jis tikisi sužinoti bent šį tą apie paslapties skraiste apgaubtą savo mamos gyvenimą ir susigrąžinti bent dalį prisiminimų, prarastų jai mirus. 

    Kai du nepažįstamieji susitinka, jų staigus ryšys atrodo staigus ir nesuvokiamas protu… Tačiau netrukus jų jausmai turės užleisti vietą šeimyninėms pareigoms. Atsisakyti laimės dažniausiai reiškia sužlugdyti save. 

    Knyga „Artima siela“ pasakoja apie tai, kas nutinka, kai susiduria širdį draskantys nusivylimai ir neblėstanti viltis. Ši knyga tyrinėja visus meilės aspektus, ypač tuos, kurie reikalauja ištikimybės ir klausia – kiek laiko gali išgyventi svajonė?

    „Įtraukianti, iki paskutinio puslapio dėmesį prikaustanti knyga.“ 

    Daily Mail

    „Sparksas garsėja įspūdingais romanais, paliečiančius giliausius skaitytojų jausmus ir priverčiančiais patikėti meilės galia... Šiame kruopščiai apgalvotame, širdį spaudžiančiame ir jausmingame pasakojime apie laiko nepaisančią meilę, Sparksas dar sykį atskleidžia savo talentą.“

    Booklist
    Nicholas Sparks (g. 1965 m.) – amerikiečių rašytojas, beveik visos jo parašytos knygos tapo New York Times bestseleriais. Jo kūryba verčiama į 50 pasaulio kalbų, o knygų parduota daugiau nei 100 milijonų egzempliorių. Labiausiai skaitytojų ir kritikų išliaupsintos jo knygos tapo filmais. Tai ir pirmoji išspausdinta jo knyga „Užrašų knygelė“, taip pat „Naktys Rodantėje“, „Brangusis Džonai“, „Paskutinė daina“, „Žinutė butelyje“. 

  • Elizabeth H. Winthrop. Paskutinė malonė

    malone„Paskutinė malonė“ – pasakojimas apie mirtį nugalinčią meilę, suteikiančią jėgų žvelgti į nebūtį.

    Aštuoniolikmetis Vilis Džonsas skaičiuoja minutes iki vidurnakčio ir stebi tyliai besileidžiančią Luizianos saulę. Baigiasi dar viena 1943-ųjų diena, kuri Viliui bus paskutinė – vidurnaktį jam bus įvykdyta mirties bausmė už nusikaltimą, kurio jis nepadarė. Juodaodis vaikinas kaltinamas išprievartavęs baltąją, kuri vėliau nusižudė.

    Ne visi miestelėnai tiki Vilio kalte, bet beveik visi įsitikinę, kad meilė tarp baltosios merginos ir juodaodžio neleistina. Todėl visi jie trokšta bausmės. Vilis stoiškai priima kaltinimus. Saulei pamažu leidžiantis, jis guodžiasi tik laimingos meilės atsiminimai ir stengiasi visu kūnu paskutinį kartą pajusti į tamsą grimztantį pasaulį.

    Laikrodžio rodyklei artėjant prie vidurnakčio, minia nekantrauja ir ima nerimauti. Kai kurie įvykio dalyviai pradeda abejoti ne tik teismo sprendimu, bet ir pačiu teisingumu ar net aukštesnėmis jėgomis. Ar tikrai priimtas teisingas sprendimas? Ar Dievas leis įvykti neteisybei? Kas dedasi Vilio širdyje tiksint paskutinėms gyvenimo minutėms?

    Juodaodžio pasmerkimo myriop pietinėse JAV valstijose tema nėra literatūrinė naujovė – pakanka prisiminti Harper Lee ar Ernest Gaines tekstus. Tačiau Elizabeth H. Winthrop įrodė, kad temą atgaivinti gali ne tik istorija, bet ir pats prozos rašymo būdas. Tikrais faktais paremtas romanas subtiliai ir jautriai nagrinėja rasės, meilės, mirties bausmės ir netekties temas. Gyvybingas pasakojimas – tai bandymas suprasti epochą ir joje gyvenusių žmonių mąstymą, amžinąsias teisingumo ir žmogiškumo temas.

    „Daugybė balsų ir požiūrio kampų suteikia šiam kūriniui neeilinės stiprybės. Galbūt skaitytojas pageidautų, kad romanas būtų ilgesnis, kad kalinys turėtų daugiau laiko, kad prabiltų jo mylimoji, tačiau šis noras tik įrodo kūrinio išbaigtumą. Ši sudėtinga tema autorei yra lyg olimpinės nardymo varžybos – kuo sudėtingesnis pasirinktas manevras, tuo daugiau taškų pelno atletas. Užvertę „Paskutinę malonę“, skirsite šiam pasirodymui tik aukščiausius balus.“

    The New York Times

    „Įstabu. Tai romanas, kuriame netrūksta žiaurumo ir siaubo, įniršusios minios ir grubios kalbos. Vis dėlto Winthrop plunksna išsklaido šią neapykantos miglą gerumo ir atgailos šviesa, bei netikėta pabaiga. Veikėjams leidžiantis kelionę, kartu su savimi jie pasiima ir mus. Autorė meistriškai sudėlioja veikėjų pokalbius, skiria ypatingą demesį detalėms, o meistriškai kuriama įtampa suteiks neeilinę skaitymo patirtį.“

    Minneapolis Star Tribune

  • Whitney Scharer. Šviesos amžius

    amzius„Šviesos amžius“ – debiutinis amerikiečių rašytojos Whitney Scharer romanas, kuriame pasakojama amerikiečių kilmės fotografės Li Miler gyvenimo ir meilės istorija.

    Li Miler nesitikėjo, kad jos gyvenimas susiklostys būtent taip – visą gyvenimą troškusi ir ieškojusi nuotykių, šiandien ji gyvena tylioje kaimiškoje aplinkoje, rašo apie maistą ir pamažu grimzta į alkoholio liūną. Redaktoriaus pasiūlymas prisiminti tarpukario metus ir draugystę su siurrealistu Manu Rėjumi atrodo gana patrauklus. Ir nors redaktoriui įdomi tik Mano istorija, Li žino, kad pirmiausia pasakos ne apie jį, o apie save. „I would rather take a photograph than be one.“ (Li Miler)

    22-iejų Li Miler išlipo Paryžiuje, kitoje Atlanto pusėje, palikusi spindinčią ir prabanga alsuojančią „Vogue“ modelio karjerą. Rankose ji turėjo tik tėvo dovanotą fotoaparatą ir norą kurti. Prancūzijos sostinė žadėjo naujo gyvenimo pradžią - ji iš meno objekto taps meno kūrėja. Amerikoje liko ne tik aukštuomenės gyvenimas, bet ir skausmingos vaikystės patirtys. Ar jų pavyks jų atsikratyti amžinosios meilės mieste?

    Opijaus dūmuose paskendusiame bute Monmartre Li sutinka, kaip jai atrodo, savo galimybę – populiarųjį siurrealistą Maną Rėjų. Ji užsibrėžia tapti jo mokine. Šiam, galiausiai, sutikus, prasideda audringi jųdviejų santykiai. Tačiau neeilinius fotografijos gabumus demonstruojanti Li Miler Rėjui visada bus tik graži mergina, mūza ir įkvėpėja, o ne lygiavertė partnerė.

    Ketvirtojo dešimtmečio Paryžius, Antrojo pasaulinio karo neramumai ir nuolatinė kova dėl pripažinimo. Autobiografinis romanas „Šviesos amžius“ – tai pusiausvyra tarp grožio ir žiaurumo, tikėjimo ir nevilties, siurrealistinių meninių portretų ir nepagražintos karo realybės. Kokią kainą Li sumokės už galimybę būti savimi egocentriškame ir vyrų valdomame pasaulyje? Mano Rėjaus mūza, „Vogue“ modelis, fotografė ir karo korespondentė, įamžinusi Dachau išlaisvinimą - tai Li Miler.

    Vis labiau populiarėjant biografinei grožinei literatūrai, savo balsą įgyja istorijos nutildytos moterys, kurias užgožė vyrų šešėlis. Literatūrinės interpretacijos suslaukė Hemingvėjaus žmonų gyvenimas, Sigmundo Freudo tarnaičių paslaptys, o Whitney Scharer prakalbino ilgą laiką Mano Rėjaus šešėlyje tūnojusią Li Miler.

    Whitney Scharer baigė anglų literatūros studijas, vėliau mokėsi kūrybinio rašymo Vašingtono universitete. Rašytojos kelią pradėjo nuo trumposios prozos įvairiuose leidiniuose, o „Šviesos amžius“ – jos pirmasis jos romanas. Rašytoja sako, kad ją labiausiai nustebino Li Miler gebėjimas nuolat sukurti save iš naujo: „Mane labiausiai sukrėtė, kiek daug jai teko išgyventi vaikystėje ir kaip tai vėliau nulėmė jos gyvenimą ir galimybes užmegzti santykius“.

    „Nežinia, kas pastūmėjo Scharer tyrinėti Miler istoriją, bet ji paverčia pasakojimą gyva, nuoseklia ir skaidria proza. Ketvirtojo dešimtmečio Paryžiaus bohema, septintojo dešimtmečio kaimiška Sasekso ramybė, pokario Europos tuštuma – viename puslapyje telpa gyvybingi įvykių ir asmenybių aprašymai. <...> Bet niekas charizma neužgožia pačios Miler – nepriklausoma, bet kamuojama abejonių, trokštanti jausmų ir pripažinimo, bet nekenčianti sentimentalumo. Ji dešimtmečius siekė būti išgirsta – buvo verta to laukti.“

    Entertainment Weekly

    „Sacher įtikinamai vaizduoja sudėtingus poros santykius ir paverčia juos įtraukiančia ir jaudinančia kūrybinio proceso istorija.“

    Publisher’s Weekly

    „Šviesos amžius“ – neabejotinai sukrečiantis ir jaudinantis meno kūrinys, nuostabus feministinis romanas apie meną, meilę ir savinimąsi. Norite sužinoti, ką reiškia būti menininku? Perskaitykite ir kartu su Li Miler pasvarstykite, kokia viso to kaina.“

    Boston Globe

  • Eric Weiner. Žmogus ieško Dievo. Kaip aš flirtavau su Apvaizda

    dievoTyrimai rodo, kad vienas iš trijų amerikiečių linkęs bent kartą gyvenime keisti tikėjimą – kodėl gi tapome tokie „dievybės ieškotojai“? Atsakymo į šį klausimą ieško amerikiečių žurnalistas Eric Weiner knygoje „Žmogus ieško Dievo. Kaip aš flirtavau su Apvaizda“. Ir daro jis tai keliaudamas po pasaulį ir susipažindamas su skirtingomis planetos religijomis ir tikinčiaisiais.

    Kai Eric Weiner gulėjo ligoninėje, o gydytojai įtarė rimtą negalavimą, gero linkinti medicinos sesuo paklausė, ar šis jau atradęs Dievą. Nekaltas klausimas nedavė žurnalistui ramybės. Pasveikęs jis nusprendė leistis į kelionę po pasaulį ir atrasti savo Dievą.

    Žurnalistas pripažįsta, kad didžiąją gyvenimo dalį jo tikėjimas buvo „mėgėjiškas“. Žydų šeimoje gimęs vyras juokauja, kad jie buvo „šaldytuvo“ žydai, kuriems svarbiausias religijos įstatymas buvo tinkamas maistas.

    Taigi, norėdamas giliau pažinti dvasingumo prigimtį, Eric Weiner keliavo po Nepalą, meditavo su budistų vienuoliais, Turkijoje susipažino su sufijais, Izraelyje studijavo kabalą, Bronkse padėjo pranciškonams slaugyti vargšus, o Las Vege išbandė tikinčiųjų nežemiškomis civilizacijomis religines praktikas.

    Eric Weiner sako, kad iškeliaudamas kritiką ir skepsį „paliko namie“. Atvira širdimi ir protu jis leido Dievui ar Dievams jį pasiekti ir ieškojo atsakymų į klausimus: Iš kur mes? Kas vyksta po mirties? Kaip nugyventi savo gyvenimą? Ir kur iškeliauja skalbyklėje dingusios kojinės?

    Erico Weinerio knygos išverstos į daugiau nei 20 kalbų. Anksčiau jis leidosi į kelionę po laimingiausiomis laikomas pasaulio šalis - Indiją, Šveicariją, Katarą, Tailandą, Olandiją, Islandija ir Ameriką. Ieškojo atsakymo į klausimą: Kas yra laimė ir kur ji gyvena? Kitą kartą lankė vietas, kuriose kažkuriuo metu klestėjo menas ir mokslas. Tikėjosi rasti atsakymą į klausimą: kas gi žadina žmonijos kūrybiškumą? Jis bendradarbiauja su BBCThe New York Times ir kitais žiniasklaidos gigantais, taip pat yra ilgametis NPR korespondentas.

    „Knygos apie Dievą būna dvejopos – jos arba aiškina tikėjimo prigimtį, arba pasakoja apie asmeninį dvasinį pabudimą. Weinerio knyga „Žmogus ieško Dievo“ meistriškai balansuoja tarp abiejų žanrų.“

    The New York Times

    „Nepaisant Erico Weinerio smalsaus intelekto ir į save nukreiptos ironijos, visos šios smagios kelionės metu atskleidžiamos universalios tiesos. Weineris atsiriboja nuo skeptiškumo, kad pasidalintų nuoširdžiomis istorijomis apie dieviškus stebuklus, kuriais patikėti galime kiekvienas iš mūsų.“
    Publisher’s Weekly

    „Informatyvi, išsami ir įtraukianti „Žmogus ieško Dievo“ yra kupina faktų ir išminties, kuri paliks mintyse, kaip sako vienas autoriaus bičiulis, priklijuotus lapelius su priminimais – nesvarbu, kokius Dievus pasirinksite. Weineris ne tik atmeta stereotipus – pasirodo, budistams reinkarnacija reiškia, kad ankstesniame gyvenime kažko pritrūko galutiniam nušvitimui – bet ir pasakoja savo paties nušvitimo istoriją.“

    The Washington Post