• Andrzej Sapkowski. Paskutinis noras

    norasKnygų serijos „Raganius“ autorius Andrzej Sapkowski gimė Lenkijoje 1948 m. Išgarsėjęs dar pirmu apsakymu „Raganius“, jis parašė visą istorijų apie raganių ciklą – tris apsakymų rinkinius ir penkis romanus, jie išversti į daugelį kalbų. 2007 m. pagal „Raganiaus“ ciklą sukurtas kompiuterinis žaidimas The Witcher sulaukė pasaulinio pasisekimo. 2016 m. Andrzej Sapkowski gavo Pasaulinį fantastikos žanro (World Fantasy Award) apdovanojimą už gyvenimo nuopelnus.
    „Žmonėms patinka išsigalvoti bjaurybes ir bjaurumus. Tada patys sau atrodo nebe tokie bjaurūs.“

    Andrzej Sapkowski

    „Raganius“ – maginės fantastikos apsakymų romanas apie raganių Geraltą iš Rivijos. Geraltas – profesionalas, turintis magišką medalioną, raganiaus tikslas – sunaikinti pasaulyje tūnantį blogį. Tačiau ne viskas, kas slypi tamsoje, yra blogas, ir ne kiekvienas, kas atrodo gerai, – siekia gėrio.

    „Paskutinis noras“ – pirmoji ciklo knyga apie raganių Geraltą iš Rivijos. Atėjo siaubingi laikai, aplinkui siautėja pabaisos ir ne paprasto burtininko jėgoms blogį įveikti, reikia profesionalo, meistriškai įvaldžiusio magiją ir kalaviją. Geraltas yra vienintelis, kuris gali visus išgelbėti.

    Vaizdinga, išradinga ir kupina humoro, net ironijos knyga užburs ne tik maginės fantastikos skaitytojus.

  • Cressida Cowell. Burtininkų amžius. Kerų plėšikai

    plesikaiŽymiosios serijos „Kaip prisijaukinti slibiną“ autorė Cressida Cowell pristato naują magijos kupinų knygų seriją „Burtininkų amžius“, kurioje – daugybė burtininkų, milžinų, kariautojų ir elfų. „Kerų plėšikai“ – antroji šios serijos knyga (pirmoji – „Raganių karas“).

    Kadaise tai buvo istorija apie burtininkų berniuką Zarą ir jauną kariautojų mergaitę Norę, kurie nuo gimimo buvo mokomi nekęsti vienas kito.

    Jiems susitikus viskas pasikeitė. Pražūtingoje girioje jie savo akimis matė baisius dalykus. Zarui ir Norei teks pamiršti nesutarimus, susivienyti jėgas ir sujungti galias. Nes blogio jėgos išsilaisvino. O suvaldyti jas gali tik juodu. Tai reiškia, kad vėl teks brautis į pavojingą teritoriją.

    Raganiai kelia sumaištį. Pavojus tyko už kiekvieno medžio. Norė turi galingą magijos knygą, o Zaras ant savo rankos - pavojingą magišką žymę. Kartu jie gali išgelbėti pasaulį nuo prakeiksmo, tačiau jie atskirti vienas nuo kito, o laikas nenumaldomai senka…

    Rašytoja Cressida Cowell sukūrė istorijos apie Burtininkų amžių užburiantį tęsinį. Nuotykiai dar kartą nukels skaitytojus į nepaprastą magijos pasaulį.

    „C. Cowell sukūrė du įtikinamus ir mielus pagrindinius veikėjus... Stipri nauja serija.“ 

    School Library Journal

    „Naujas fantastinis pasaulis, knibždantis blogio, magijos ir geležies amžiaus istorijų, kvatoti verčiančių juokelių ir daugybės įsimintinų veikėjų.“

    The Daily Mail

    „C. Cowell sukurto pasaulio detalumas yra neįtikėtinas.“

    The Observer

    Cressida Cowell (g. 1966 m.) – anglų vaikų rašytoja, geriausiai žinoma iš knygų serijos „Kaip prisijaukinti slibiną“, kuri buvo ekranizuota, taip pat sukurtas animacinis serialas. Šios serijos knygų pasaulyje parduota daugiau nei 7 milijonai egzempliorių.

    Rašytoja augo Londone ir dažnai laiką leisdavo mažoje Škotijos saloje, kur rašydavo istorijas, žvejodavo ir tyrinėdavo salą. Jos šeima saloje turėjo namelį, tačiau jame nebuvo elektros ir kitų patogumų, tad vakarais tėtis dažnai linksmindavo šeimą pasakodamas istorijas apie salą užkariavusius vikingus.

    Baigusi mokyklą C. Cowell studijavo anglų kalbą, taip pat grafikos dizainą ir piešimą. Ji ne tik rašo, bet ir pati iliustruoja savo knygas.

    Dabar su trimis vaikais, vyru ir šunimi C. Cowell gyvena Hamersmite, Anglijoje.

  • Martin Widmark. Atgijęs namas

    namasBerniukas ištiesia vazonėlį.

    – Reikia kasdien laistyti, – paaiškina.

    Tai pasakęs nubėga.

    Senolis laiko rankose vazoną ir išsižiojęs spokso jam pavymui.

    – Bet... – prieštarauja. – Aš jau niekuo nebegaliu rūpintis! Aš juk...

    Ar tau kartais būna liūdna, niūru ir sunku, kai atrodo, kad visai nieko nesinori? Senajam Larsonui būna. Jis gyvena vienas dideliame tamsiame name ir yra toks paniurėlis, kad net jo paties katinas nuo jo pabėgo.

    Taip Larsonas ir būtų gyvenęs nevėdintuose ir pilnuose dulkių namuose tarp nuvytusių gėlių, jei ne kaimynų berniukas.

    Tikrai keista, bet kartais gali užtekti vienos mažos gėlytės, kad atgytų visas namas. Ir galbūt netgi kur kas daugiau nei vien namas.

  • Paul van Loon. Tamsta varlius

    varliusMokytojas Fransas susidėjo rankas ant krūtinės.

    ‒ Esu ne toks, kaip kiti žmonės. Nors dažniausiai atrodau taip, kaip dabar mane matote. Kartais aš pasikeičiu.
    ‒ Jūs pasikeičiat? Kaip?! ‒ sušuko Denisas, Sitos suolo draugas.

    ‒ Tikiuosi, nevirstat vilkolakiu, ‒ leptelėjo Vauteris.

    ‒ Nevaidink visažinio, ‒ atkirto jam mokytojas. ‒ Vilkolakių būna tik siaubo filmuose ir Paulo van Lono knygose. Bet tu per jaunas, kad jas skaitytum. Nee, paslaptis visai kitokia...

    Visi mokiniai drąsiai patikins – mokytojas Fransas – šauniausias ir linksmiausias mokytojas visoje mokykloje! Bet, pasirodo, jis slepia didžiulę ir neįtikėtiną paslaptį. Paaiškėja, kad mokytojas ne tik šaunus, bet ir išties stebuklingas. Ir kad jam gresia rimtas pavojus. Mokinių pagalba būtų tikrai ne pro šalį!

  • Jerzy A. Wlazlo. Paikas Funius

    funius– Pažvelk į jį, – Nuobodulys parodė į po antklode gulintį berniuką.

    – Matau. Jam baisiai nuobodu.

    – Taigi. Atmink: sergantiems vaikams visada, išimtinai visada labai nuobodu. Tada jiems padedu, – Gaišlys Nuobodulys džiugiai patrynė rankas ir ėmė dar smarkiau varyti nuobodulį. Jis labai mėgo padėti.

    Ar žinojai, kad šalia gyvena paslaptingi maži padarėliai, kurie labai nori tau padėti? Jie nuolat rūpinasi, kad sumuštiniai kristų sviestu į apačią, užkliudytos vazos sudužtų, o mėgstami žaislai kartais sugestų. Juk žmonėms reikia duoti būtent tai, ko jie tikisi!

    Paikas Funius – kaip tik toks padarėlis. Jis irgi labai trokšta būti naudingas. Tik niekaip nesugalvoja, ką galėtų nuveikti.

  • E. B. White. Gulbės trimitas

    trimitasTavo kliūtis yra kalba. Ir aš nė kiek neabejoju, kad tu tą kliūtį įveiksi. O tavo amžiuje nemokėjimas kalbėti gali būti net šioks toks privalumas. Juk tuomet tu būsi geras klausytojas. Pasaulyje pilna kalbėtojų, tačiau retai kas moka klausytis.

    Gulbiukas Lujis išsirito gulbių giesmininkių šeimoje. Tačiau jis neturi balso ir negali trimituoti kaip kitos gulbės. Jis negali išreikšti savo emocijų su muzika, kaip likę jo šeimos nariai. Ypač sunku tampa, kai Lujis pamilsta gražiąją gulbę Sereną. 

    Istorijoje subtiliai perteikiami šilti šeimos santykiai ir parodoma, kad kiekvienas gali įveikti net pačias didžiausias kliūtis.

  • Emily Nagoski, Amelia Nagoski. Perdegimas. Kaip suvaldyti emocijas, sumažinti įtampą ir džiaugtis gyvenimu

    perdegimas„Perdegimas“ yra seserų dvynių parašyta knyga kiekvienai emociškai išsekusiai, nuolatinį stresą patiriančiai ir gebėjimą džiaugtis gyvenimu praradusiai moteriai. Šios daugeliui moterų pažįstamos ir neviltį keliančios būsenos šaknys slypi priešpriešoje tarp šiandienos visuomenės lūkesčių, kokia moteris turėtų būti, ir to, ką iš tikrųjų reiškia būti moterimi. Kaip pamilti save tokią, kokia esate, kai aplinkui šmėžuoja ir iš reklaminių stendų žvelgia „tobula“ moteris, o interneto portalai pergrūsti patarimų, kaip tokiai tapti? Kaip būti laimingai ir savimi patenkintai, kai esate spaudžiama visada būti miela, graži, rami, paslaugi ir dėmesinga?

    Knygos autorės pateikia moksliniais tyrimais pagrįstą planą, kaip susidoroti su išsekimu ir pradėti džiaugtis savimi ir gyvenimu. Sužinosite, kokiais būdais geriausia kovoti su alinančiu išoriniu spaudimu:
    - kaip užbaigti streso ciklą ir atsipalaiduoti;

    - kaip kontroliuoti mąstymą ir nepatirti nuolatinio nusivylimo;

    - kaip pamilti save ir susidraugauti su savo kūnu;

    - kaip prisijaukinti vidinę kritikę.

    „Gyventi gerai reiškia ne nuolat būti saugiai ir ramiai, bet iš priešiškumo, pavojaus, nuotykio ar susijaudinimo būsenos taikiai grįžti saugumo ir ramybės būseną. Stresas nėra blogai; blogai yra strigti jame. Gerai jausitės, kai kūnas taps saugia jums vieta, net jei jis nebūtinai bus saugioje vietoje. Jums gali būti viskas gerai net tada, kai nesijausite gerai.“

    EMILY NAGOSKI, AMELIA NAGOSKI

    EMILY NAGOSKI yra bestselerio „Taip, kaip tau norisi: pasitikėkite savimi, džiaukitės savo kūnu, atpažinkite pojūčius“ autorė. Ji – moterų seksualinės gerovės, sveikų santykių, seksualinio smurto ir priekabiavimo prevencijos ekspertė. Vadovauja Smito koledžo (Smith College ) Gerovės švietimo programai ir dėsto kursą „Moterų seksualumas“. Indianos universitete įgijo psichologinio konsultavimo magistro laipsnį ir daktaro laipsnį su sveikata susijusio elgesio srityje – tyrinėjo seksualumą. Emily gyvenimo misija – skatinti moteris gyventi pasitikint savimi ir džiaugtis savo kūnu.

    AMELIA NAGOSKI yra dirigentė, Konektikuto universitete apgynusi muzikos menų daktaro laipsnį. Vakarų Naujosios Anglijos universiteto (Western New England University ) asistuojančioji profesorė ir muzikos koordinatorė, nuolat veda mokomuosius užsiėmimus profesionaliems muzikantams, per kuriuos diskutuojama apie komunikacijos mokslo ir psichologinių tyrimų pritaikymą. Skaito paskaitas perdegimo prevencijos muzikantų pasaulyje tema.

    „Mūsų pažadas toks: kad ir kur būtumėte, kad ir dėl ko stengtumėtės apimtos nevilties ir ieškodamos išeities (o gal jums viskas puikiai sekasi ir tereikia sužinoti, kaip galėtumėte dar labiau sustiprėti), šiuose puslapiuose rasite ką nors svarbaus. Moksliškai įrodysime, kad esate normali ir ne viena tokia. Mes pasiūlysime įrodymais pagrįstų priemonių, kuriomis galėsite naudotis, kai bus sunku, ir kuriomis galbūt pasidalysite su mylimais žmonėmis, kai jiems bus sunku. Jūs nustebsite sužinojusios, kad mokslas prieštarauja „sveikam protui", kuriuo visą savo gyvenimą pasitikėjote. Be to, uždegsime jus ir suteiksime galios siekti pozityvių pokyčių savo ir tų, kuriuos mylite, gyvenime.

    Rašant knygą visa tai jau įvyko mums pačioms – mes pamatėme, kad esame normalios ir nesame vienišos, įgijome svarbių įgūdžių, kuriuos pritaikome, kai būna sunku, ne kartą buvome nustebintos ir įgijome galios. Ši knyga jau pakeitė mūsų gyvenimus, manome, ji pakeis ir jūsiškį.“

    EMILY NAGOSKI, AMELIA NAGOSKI

    „Perdegimas“ yra auksinis savipagalbos knygų standartas, kuriame pažangiausiu mokslu grįstos tiesos pristatomos su entuziazmu, empatija ir sąmoju. Autorės kuo puikiausiai išmano, kas vyksta jūsų nualintose smegenyse ir kūne ir ką konkrečiai galėtumėte pataisyti... Išties gyvenimą keičianti knyga.“

    SARA NIGHT, New York Times bestselerio „Calm the F**k Down“ autorė

  • Erik Bertrand Larssen. Pragaro savaitė. 7 dienos, kurios pakeitė gyvenimą

    7Ar įmanoma pakeisti gyvenimą per septynias dienas? Erikas Bertrandas Larssenas užtikrintai sako – TAIP! Autorius teigia, kad egzistuoja keletas paprastų būdų, galinčių pagerinti kasdienybę. Nesvarbu, kas tu ir kokiame gyvenimo etape esi. Knygoje „Pragaro savaitė. 7 dienos, kurios pakeitė gyvenimą“ pateikiama detali programa kiekvienai dienai ir patarimai, kaip sustoti ir atsisakyti patogumų, kaip įveikti rutiną ir tapti ištvermingesniam. Tikslas yra ne per septynias dienas visiškai pasikeisti, o sukurti pokyčius visam likusiam gyvenimui.

    * Atliksi paprastus veiksmus. * Girdėsi tuos, kurie tave supa. * Sveikai valgysi. * Kasdien treniruosiesi. * Efektyviai ilsėsiesi. * Dirbsi susikaupęs. * Anksti kelsiesi. * Anksti eisi miegoti. * Kruopščiai atliksi viską, ko imiesi. * Atsisakysi nereikšmingų dalykų. * Tinkamai susidėliosi prioritetus. * Duosi. * Būsi pozityvus ir laimingas. * Žiūrėsi į priekį, būsi atkaklus, aktyvus ir iniciatyvus. * Savaitę stengsiesi būti pats geriausias, koks tik gali. * Tik savaitę.

    Vadinu šią savaitę Bertrando pragaro savaite. Ji prasideda pirmadienį, penktą valandą ryte, kai tu atsikeli. Pasibaigia dešimtą valandą sekmadienio vakare, kai eini miegoti. Per šią savaitę pasikeisi, tapsi geresnis ir sąmoningesnis, nei buvai. Visą savaitę sieksi būti geriausias, koks tik gali. Nesitikėk, kad viskas eisis lengvai, tu staiga netapsi geresnis. Rekomenduoju išgyventi tokią savaitę tuoj pat. Kad pamatytum, išmoktum, sukurtum momentą ir jį išgyventum, kad ištvertum savaitę, kurią galėsi prisiminti vėliau daug kartų ir džiaugsiesi tuo, ką per ją patyrei.

    „Įsivaizduok savo gyvenimą kaip ilgą, tiesią liniją. Įsivaizduok, kad nusprendi šią liniją sutrikdyti, užmegzti didelį mazgą, kilpą, kuri žymėtų dieną, kai už savęs paliksi kasdienę rutiną, visus įpročius ir įsivaizdavimą, su kuriais gyveni. Galbūt kaip tik to tau ir reikia, ko nors kito, išmėginimų, skatinančių žengti toliau nei paprastai. Galbūt būtų puiku kasdien patirti tai, ką galėsi prisiminti, iš ko galėsi gyventi, į ką atsigręši su pasididžiavimu, kuo pasiremsi kaip rekomendacija; tai, kas duotų tau ką nors daugiau, nei iki šiol davė kasdienybė. Labai lengva tiesiame kelyje patekti į rutiną.“
    Erikas Bertrandas Larssenas

    Erikas Bertrandas Larssenas – buvęs karininkas, lakūnas, dirbęs Norvegijos specialiosiose pajėgose, dabar žymus saviugdos treneris. Remdamasis asmenine patirtimi jis sukūrė veiksmingą saviugdos metodą, 2010 metais įkūrė įmonę „Bertrandas AS“ ir tapo populiariu lektoriumi Norvegijoje ir užsienyje. Jo klientai yra verslo vadovai, olimpiniai sportininkai, didžiausios tarptautinės įmonės. Autoriaus knygos, verčiamos visame pasaulyje, sulaukia didžiulės sėkmės. „Pragaro savaitė. 7 dienos, kurios pakeitė gyvenimą“ - jau antra Larsseno knyga lietuvių kalba, pirmoji – „Užtikrintai. Tavo geriausias „aš“.

  • Alex Michaelides. Tylioji pacientė

    pacientePenki aidintys šūviai. Suvarpytas mylimojo veidas – ir atkakli tyla.

    Alicijos Berenson gyvenimas atrodo tobulas. Sėkminga tapytojos karjera, mylintis vyras ir kartu žinomas fotografas, didžiulis namas Londone... Tačiau vieną vakarą jos vyras Gabrielis grįžta namo iš fotosesijos, ir Alicija paleidžia penkias kulkas jam į galvą. Nuo tada moteris visam laikui nutyla.
    Lieka tik vienas jos skausmą liudijantis įrodymas – autoportretas, nutapytas po žmogžudystės.

    Bežadė menininkė ir neišaiškinta šeimos dramos paslaptis sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Alicija pagarsėja kaip nebylioji vyržudė ir yra viešai pasmerkiama, o jos tapyti paveikslai po įvykio tampa neįkainojami.

    Siekiant numaldyti šurmulį, moteris išvežama į nuošalų psichiatrijos centrą. Bėgant metams kraupi istorija pamirštama beveik visų, išskyrus teismo psichoterapeutą Teo Faberį. Jis šešerius metus laukė progos padėti Alicijai. Pasiryžimas prakalbinti tyliąją pacientę ir išaiškinti žmogžudystę gaubiančią paslaptį nuveda pavojingu keliu – tiesa gali jį sužlugdyti...

    Itin lauktas ir išskirtinį dėmesį pelnęs kino scenaristo Alexo Michaelideso debiutas – prikaustantis ir netikėtų siužetinių posūkių kupinas psichologinis trileris „Tylioji pacientė“. Meistriškai intrigą kuriantis autorius skaitytoją vedžioja painios istorijos labirintais ir su kiekvienu siužetiniu vingiu priverčia iš naujo apgalvoti galimą įvykių baigtį.

    „Pats baisiausias žvėris – tobulas kvapą gniaužiantis trileris. Perskaičiau vienu įkvėpimu. Knyga mane pribloškė.“

    1. J. Finn, romano „Moteris lange“ autorius

    Alex Michaelides gimė Kipre, yra įgijęs anglų literatūros magistro laipsnį Kembridžo universitete ir scenarijų rašymo magistro laipsnį Amerikos kino institute Los Andžele. Jis – filmo „Tobuli aferistai“ (The Con is On, 2018), kuriame vaidina Uma Thurman, Timas Rothas, Sofia Vergara ir kt., scenarijaus bendraautoris. Alexas trejus metus studijavo psichoterapiją ir dvejus metus dirbo su jaunimu psichiatrijos ligoninės Saugomų pacientų skyriuje. Tokia patirtis įkvėpė ir paskatino sukurti romaną „Tylioji pacientė“.

  • Nele Neuhaus. Mirtini draugai

    draugaiŽaidimas tik prasideda.

    Karštas birželio rytas Taunuso miestelio zoologijos sode prasidėjo neįprastai. Dramblių aptvare tarp pašaro aptinkamas kraupus radinys – irstanti žmogaus ranka. Į įvykio vietą iškviečiami detektyvai Pija Kirchhof ir Oliveris fon Bodenšteinas. Aukos kūno dalių aptinkama pievoje šalia zoologijos sodo, pasirodo, kūną atsitiktinai sukapojo žoliapjovė. 

    Pradėjus tyrimą nustatoma aukos tapatybė: tai prieštaringai vertinamas aplinkosaugininkas – paauglių dievinamas mokytojas, žavėjęs savo charizma ir ateities vizijomis, bet kartu nekenčiamas kai kurių stambių korporacijų bei miestelio gyventojų. Įtariamųjų sąrašas vis ilgėja, paaiškėja vis daugiau praeities detalių.

    Ar galėjo būti, kad Paulius nužudytas dėl to, jog demaskavo neteisėtus nusikalstamus sandėrius? 

    O gal tai tik nelaimingas atsitikimas? 

    Arba gal kalta meilė?

    Detektyvai atsiduria intrigų, paslapčių, korupcijos ir melo sūkuryje. Aiškinantis šią painią istoriją jiems teks dar kartą pagalvoti, ar jausmai neprieštarauja logikai, ar tiesa negali virsti melu.

  • Guzel Yakhina. Mano vaikai

    vaikaiXVIII amžiuje imperatorė Jekaterina Antroji pakvietė savo tėvynainius vokiečius atvykti į Rusiją ir tapti pilnateisiais šalies piliečiais, kartu išlaikant savo kalbą ir kultūrą. „Mano vaikai“ – vieno šių atvykėlių palikuonio, kuklaus mokytojo Jakobo Ivanovičiaus Bacho, istorija.

    Trečiasis praėjusio amžiaus dešimtmetis. Prieš pusantro šimto metų prie Volgos krantų įkurtoje vokiečių kolonijoje Gnadentalyje („palaimingame slėnyje“) gyvena Jakobas Ivanovičius Bachas – pirmųjų atvykėlių palikuonis. Paprastas ir pilkas žmogelis buvo mokytojas – šulmeisteris. Keista, netgi bauginanti pažintis su valdinguoju ponu Grimu Bacho gyvenimą pakeitė visiems laikams. Viena vertus – toji pažintis dovanojo Bachui vienintelę gyvenimo prasmę: dukrelę Aną, meiliai vadinamą Anče. Antra vertus – atėmė kalbos dovaną ir pasmerkė vienatvei.

    Visų pajamų šaltinių netekęs ir kitos išeities neturėdamas Bachas sudaro sandorį su valdžios atstovu kupriumi Hofmanu. Kupriukas Bachui duoda pieno, kad Ančė turėtų ką valgyti, o Bachas už tai rašo Hofmanui pasakas: daugybę istorijų, kurių jam pripasakojo žmona Klara. Šių pasakojimų gijos driekiasi iš gilios senovės, pinasi tarpusavyje ir stebuklingu būdu įsikūnija realybėje. Kalbos dovaną praradusio Bacho pieštukas pina metaforas ir pasakoja apie sunkią Pavolgio gyventojų kasdienybę ir dar tik būsimas tragedijas, kurios juos ištiks, Stalinui susikirtus su Hitleriu.

    Ribas tarp pasakos ir realybės ištrinančiame ir užburiančiame romane „Mano vaikai“ pasakojama apie meilę, pasiaukojimą ir stebuklus. Apie našlaičius vaikus ir našlaitę tautą. Apie „mažo žmogaus“ nereikšmingumą ir jo dvasios tvirtybę didžiosios istorijos verpetuose. Apie suaugusiųjų prisitaikėliškumą, baimę ir siaubą bei jų dar nesugadintus vaikus, linksmus ir drąsius, – vienintelę tėvų viltį.

    „Mano vaikai“ – antroji 1977 m. Kazanėje gimusios totorių rašytojos Guzel Jachinos knyga. Debiutinis autorės romanas „Zuleicha atmerkia akis“ (liet. 2017 m.) pelnė prestižines „Didžiosios knygos“ ir „Jasnaja Polianos“ premijas, tapo vienu ryškiausių Rusijos literatūros 2015 m. įvykių ir jau yra išverstas į daugiau nei 30 kalbų.

    „Antrojo G. Jachinos romano tekstą galima palyginti su jos aprašomos Volgos tėkme. Talentingos autorės pasakojimas – sodrus, veržlus, demonstruojantis pasitikėjimą ir galią, panardinantis prasmių gelmėse“.

    Penza Press

  • Fredrik Backman. Čia buvo Brita Marija

    marijaLietuvos skaitytojų pamėgtų knygų „Gyveno kartą Uvė“ ir „Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo“ autoriaus Frederik Backman knyga „Čia buvo Brita Marija“ tikrai pamalonins savo gerbėjus. Tai šilta istorija apie moterį, išgyvenančią asmeninę krizę ir priverstą kurti save iš naujo.

    Brita Marija negali pakęsti netvarkos. Netvarkingas stalo įrankių stalčius neatleistinų nuodėmių lentelės sąraše yra beveik viršuje. Tačiau ji tikrai neteisia ir nesmerkia kitų – nesvarbu, kokie neišauklėti, netvarkingi ar nepatikimi jie atrodytų. Tiesiog kartais jos išsakytus naudingus patarimus žmonės supranta kaip kritiką. Nors Brita Marija to tikrai nesiekia.

    Ta socialiai keista, nervinga, įkyroka moteris turi ir kitą pusę – mažai kas nujaučia, kokios lakios vaizduotė, didžiulių svajonių ir šilumos pilna Britos Marijos širdis.

    Vieną dieną Brita Marija užtinka savo vyrą su kita. Ji turi viena pati visa tai ištverti varganame ir atkampiame Borgo miestelyje, apie kurį žmonės negali pasakyti nieko geresnio nei tai, kad per jį eina kelias… Ji susiranda darbą miestelio poilsio centre, kuris netrukus bus nugriautas. Pedantiškoji Brita Marija netrunka įsitraukti į kasdienius darbus aptarnaudama miestelio gyventojams – niekšelius, girtuoklius ir tinginius. Tačiau baisiausia, kad jai dar duodama neįgyvendinama užduotis – padėti visiškai netalentingų vaikų futbolo komandai pagaliau laimėti.

    Ar šiame neprisitaikėlių miestelyje Brita Marija pajėgs rasti savo vietą?

    F. Backman knyga „Čia buvo Brita Marija“ – juokinga, jaudinanti, miela ir įkvepianti istorija, kurioje svarbiausia yrai bendruomenės dvasia ir santykiai su žmonėmis. Kaip ir tikrame pasaulyje, kuriame lengva pasijusti izoliuotam.

    „Įžvalgi ir jaudinanti, miela ir įkvepianti istorija apie tiesą ir pokyčius. F. Backman gerbėjai šiuose puslapiuose ras dar vieną malonumą.“

    Publishers Weekly

    „Britos Marijos metamorfozė iš kokono į drugelį atrodo dar nepaprastesnė dėl itin atgrasios aplinkos, kurioje ji vyksta.“

    Booklist

    Fredrik Backman (g. 1981) – švedų rašytojas, New York Times bestselerio „Kartą gyveno Uvė“ autorius. Tai buvo debiutinis rašytojo romanas, išleistas 2012 metais. Greitu metu turi pasirodyti pagal šią knygą sukurtas filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliks Tomas Henksas. Dabar autorius jau yra parašęs aštuonis romanus, kurie leidžiami daugiau nei 40 šalių. Gyvena Stokholme, Švedijoje, drauge su žmona ir dviem vaikais.