Lietuvių kultūroje juostos turi ne tik praktinę reikšmę, kaip diržas, virvė, bet ir simbolinę reikšmę - apsauga, tvirtumas, draugystė. Vytinių juostų audimo būdui manoma, kad yra apie šeši tūkstančiai metų ir jis buvo paplitęs visame pasaulyje, o Lietuvos teritorijoje – VI amžiuje. Vytinės juostos – tikras baltiškas palikimas, nes staklėmis austos juostos atsirado maždaug XIV amžiuje taip išstumdomos vytinį juostų audimą, o tai sutapo su krikščionybės atėjimu į Lietuvą,

            Vytinėms juostoms austi reikalinga tik kvadratinės lentelės su keturiomis skylutėmis kampuose ir siūlai. Bet pasiruošimas audimui ir pats audimo procesas reikalauja ne mažai laiko, kantrybės ir tam tikrų girdėjimo ir fizinių įgūdžių. Kad audimo eiga nelengva, bet rezultatas „kaip gražu“ įsitikinti galėjo Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos pradinių klasių trečiokai. Per tris valandas mokiniai susivėrė siūlus ir susidėjo kaladėles tam tikra eilės tvarka, įsitvirtinę audimo gijas galuose, audė juostą. Juosta paprasta, bet su tautiškumo motyvu. Vieniems sekėsi geriau kitiems trupučiuką kūrybiškiau, bet vaikai nusiaudė Lietuvos vėliavos spalvų juostelę, kurią žadėjo naudoti valstybinių švenčių metu kaip papuošimą, o kitu laiku kaip knygos skirtuką. Sunkiausias etapas audime vaikams buvo – laikyti tvirtai įtemtus siūlus, kad gijoms atsilaisvinus kaladėlės nesukristų bet kaip ir „nepabėgtų raštas“.

            Edukacinius užsiėmimus trečiokams vedė Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus darbuotoja Loreta Jurkienė.

Nuotraukos: Birutės Butkuvienės, Daivos Norkuvienės, Astos Petreikytės.