Informacija ruošiama.

Lopaičių piliakalnis, šventvietė ir šaltinis

 

Piliakalnis yra už 3 km į rytus nuo Tverų, netoli kelio Tverai - Varniai. Tai ištisas istorinis kompleksas.

Šitą kompleksą sudaro piliakalnis, spėjama senovės žemaičių šventvietė, mitologiniai akmenys, šaltinis kiti acheologiniai bei geologinai dariniai (pilkapiai, keistos daubos, įdubos,  iškalinėti akmenys ir t.t.).

Lopaičių piliakalnis, siejama, žemaičių kunigaikščio Vykinto pilies Tvarmenės (XII a.), prie kurios buvo sužeistas Mindaugas, vieta.

Prie pat Lopaičių esančiame suniokotame Pribitkos kapinyne rasti I-XVI amžiaus žmonių palaikai. Vieni įdomesnių Lopaičių piliakalnio objektų - vadinamoji observatorija, dolmenas ir šaltinis, išminties bei vaisingumo akmenys.

 

Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

1853 m. vyskupas Motiejus Valančius pašventino būsimos bažnyčios kertinį akmenį. Bažnyčios statybai Oginskiai išleido apie pusę milijono rublių (pradėjo statydinti Irenijus Oginskis 1853 m., o baigė jo sūnus Bogdanas Oginskis 1873 m.).

1892 metų balandžio 17- ąją, šventų Velykų rytą Rietavo bažnyčioje sužibo pirmoji Lietuvoje elektros lemputė. Tai įvyko praėjus vos 13 metų po elektros lemputės išradimo ir vos 10 metų po pirmosios pasaulyje elektrinės atidarymo. Lietuva tik 10 metų atsiliko nuo Prancūzijos, Anglijos ir JAV. Elektros lemputės įžiebimas Rietave pradėjo elektros energetikos erą Lietuvoje.

Rietavo bažnyčia XIX amžiuje buvo laikoma gražiausia šventove Žemaičių vyskupystėje. Pastatyta prie centrinės miestelio aikštės, bažnyčia formuoja jos planą bei erdvę. Tai lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, dvibokštė, su pusapskrite apside bažnyčia. Vidus trijų navų, jas dengia kryžminiai skliautai. Pagrindinis altorius yra baltojo marmuro, santūrių neoromaninių formų. Presbiterijos kairėje sienoje įkomponuotos portretinės epitafijos – Olgos Oginskienės (1819–1899) ir Irenėjaus Oginskio (1808–1863).

 

Rietavo dvaras su parku

Rietavo kunigaikščių Oginskių šeimos dvaras suklestėjo XIX a. viduryje, puoselėjamas Irenėjaus ir Bogdano Oginskių. Tuo laiku Rietavas Lietuvoje buvo svarbus kultūros centras. Būtent čia 1892 m. prasidėjo elektrifikacijos istorija Lietuvoje. Rietave buvo įvestas ir pirmasis telefonas, iš čia jo linijos nutiestos į pajūryje buvusias grafų Tiškevičių valdas. Rietave Oginskių laikais vyko pirmosios Lietuvoje žemės ūkio parodos, daug žmonių susirinkdavo į simfoninės muzikos ir pučiamųjų instrumentų koncertus. Iki XIX a. pabaigos, kol nebuvo sukurti Palangos ir Žagarės parkai, Rietavo parkas buvo didžiausias peizažinis parkas Lietuvoje. Jis suformuotas 1848–1855 m. natūraliame išretintame miške. Parkas rekonstruotas 1904–1905 m. Oginskių laikais 2 metrų aukščio tvora juosė visą 60 ha dydžio parko teritoriją. Jo kompoziciją, augalus rinkosi pats Irenėjus Oginskis, kuris jaunystėje, gyvendamas tėvo Mykolo Oginskio pamėgtame Zaliesės dvare su puikiu parku, apkeliavęs daug Europos parkų, neblogai buvo susipažinęs su dvarų parkų kūrimo principais, turėjo gerą skonį. Formuojant parką Rietave dirbo architektai Kristupas Ferdinandas Gypeldas, saksonietis Fridrichas Brounas, vengras Augustas Ulrichas.

Dvaro sodybos kompleksui priklauso: parkas, oficina, tvoros fragmentai, Baltieji,  Raudonieji vartai, karietinė, muzikos mokykla, muzikantų bendrabutis, alaus darykla- skalbykla, mauzoliejinė koplyčia. Pagrindinis rūmų pastatas bei oranžerija šių dienų nesulaukė. Norint atkurti kunigaikščių Oginskių dvasią Rietave, išlikusiuose dvaro pastatuose šiandien įsikūrę: Oginskių kultūros istorijos muziejus, turizmo ir verslo informacijos centras, meno mokykla bei ligoninė.

 

RIETAVO OGINSKIŲ kultūros istorijos muziejus

L. Ivinskio g. 4, LT-90311, Rietavas, Tel. (8 448) 68992 el. p.: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. http://www.oginskiriet.lt/

2001 metais birželio 1 dieną buvo įkurtas Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, pirmosios Lietuvoje meno mokyklos patalpose.

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus kviečia edukacinių programų dalyvius susipažinti su Rietavo istorija, žymiais krašto žmonėmis, Rietavo valdytojais - kunigaikščiais Oginskiais, jų kultūrine ir socialine veikla, Rietavo dvaro sodyba, išlikusiu kultūriniu paveldu.