Naujienos
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto ir Valstybinės lietuvių
kalbos komisijos iniciatyva nuo 2016-ųjų kiekvienais metais vasario 16 d. – kovo 11 d. Lietuvoje ir
užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos. Jų tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, skatinti jos
mokytis, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje ir telkti bendruomenes Lietuvoje ir
užsienyje.
Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešojoje bibliotekoje Lietuvių kalbos dienos
buvo minimos linksmai. Bibliotekininkė Ieva Maslauskė parengė užduočių rinkinius Rietavo
Lauryno Ivinskio gimnazijos moksleiviams. 7a (mok. L. Černeckienė), 8a (mok. I. Gedmintaitė), 8c
(mok. K. Maslauskienė), ir Ic (mok. J. Rimeikienė) klasių moksleiviai atsakinėjo į viktorinos
klausimus, sudarinėjo citatas apie kalbą, tarp išsibarsčiusių raidžių ieškojo lietuvių kalbos sąvokų.
Spręsdami užduotis vaikai prisiminė, kokia ypatinga ir išskirtinė yra lietuvių kalba, kokie mes
esame turtingi, šiandien galėdami ja kalbėti.
Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio
viešosios bibliotekos informacija
Pavasaris visiems prasideda skirtingai. O Laukuvos kultūros namai pavasarį pasitiko protų mūšiu „Placebas smegenims“, kuris yra tradicinis ir skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Gražų kovo 5 dienos vakarą į Laukuvos kultūros namus susirinko 13 komandų: „Bočiai“, „Gimnazistai“, „Knygininkai“, „Laukiva 1“, „Laukiva 2“, „Laukuviečiai“, „Medvigalim“, „Pieno gėlė“, „Pilėnai“, „Šiauduva“, „Treigys“, „Tverai“ , „Varpas“ ir jų palaikymo kompanijos.
Tą vakarą komandoms buvo pateikta 70 klausimų ir užuominų nuo LDK iki Aurimo Valujavičiaus, nuo augalų iki Morzės abėcėlės, nuo virtuvės iki mirusių lietuvių kalbos žodžių. Komandoms sekėsi įvairiai. Po pirmojo turo 3 komandos surinko po 11 taškų („Medvigalim“, „Pieno gėlė“, „Šiauduva“), po 9 taškus surinko („Laukuviečiai“, „Pilėnai“, „Treigys“), o kitos komandos po vieną du taškus mažiau. Šiame etape komandos galėjo surinkti 20 taškų.
Antrajame etape komandoms buvo pateikti 8 klausimai su užuominomis. Čia komandos iš kuo mažiau užuominų turėjo įvardinti: miestą, augalą, savaitės dieną, medį, asmenybę, vaisių, šventę ir vietą. Labai smagu, kai iš pirmos užuominos „Tai pirmoji lietuviška skaičiavimo mašina-kompiuteris. Ji sugebėjo suvesti vaizdinę ir tekstinę informaciją, per 1 sekundę nuskaitydavo pilną A4 formato lapą“, komanda teisingai įvardija augalą – rūta. Šiame etape 24 taškus surinko - „Pieno gėlė“, 22 taškus – „Medvigalim“, 16 taškų – „Treigys“, po 15 taškų – „Laukuviečiai“ ir „Pilėnai“.
Paskutiniame etape komandoms buvo pateikta 10 atvirų klausimų. Šiame etape daugiausia taškų surinko „Tverai“ – 7 taškus. Ir tai vienintelė komanda, kuri žinojo, kad emisaras yra su slapta misija į kitą šalį valstybės valdžios ar politinės organizacijos siunčiamas asmuo.
O susumavus visų etapų taškus paaiškėjo, trečia vieta atiteko komandai „Treigys“- 31 taškas, antra vieta komandai – „Medvigalim“ – 36 taškai, o pirma vieta komandai „Pieno gėlė“ – 39 taškai. Klausimus protų mūšiui sugalvojo ir renginį vedė Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus darbuotoja Loreta Jurkienė. Neuroninių ląstelių pavasarinis sąmyšis Laukuvos kultūros namuose, kaip ir pavasaris atėjo netikėtai, ryškiai ir paliko pačius geriausius įspūdžius.
Ventarinė – tai miręs lietuvių kalbos žodis, kuris reiškė - pilvas.
Informaciją paruošė, bibliotekininkė Loreta Jurkienė
Nuotraukos Laukuvos kultūros centro
Skaitymo kultūrą puoselėjanti LRT kviečia į knygų skaitymą pažvelgti kitaip ir skelbia skaitymo maratoną. Jo metu skaičiuosime perskaitytų knygų puslapius ir kartu su visa Lietuva sieksime bendro tikslo – iki liepos pabaigos perskaityti 10 milijonų puslapių.
Akcijos tikslas – įkvėpti noro skaityti bei atrasti naujų autorių bei kūrinių, todėl pagrindinis dalyvių prizas – naujai atrastos knygos ir istorijos. Kitų lyderių ar laimėtojų nebus, nes nugalės kiekvienas, prisidėjęs prie maratono.
Prie LRT skaitymo maratono prisijungti paprasta – puslapyje skaitymomaratonas.lt galima registruoti perskaitytų knygų puslapius, kurie iškart atsispindės specialiame maratono skaitiklyje. Kiekvienas puslapis svarbus, todėl dalyvauti kviečiami visi – nuo mažiausio iki didžiausio skaitytojo.
2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo šio asmens gimimo. Šiemet Esperanto kalbai sukanka 137 metai. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.
Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas, arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva ir dėl kalbų skirtumų. Todėl L. Zamenhofas labai anksti, dar mokykloje, ėmėsi kalbos mokslų. Jau tuomet jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo.
Esperanto kūrėjas buvo akių gydytojas. Gydytojo praktiką 1885 m. jis pradėjo Veisiejų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti vadovėlį L. Zamenhofui pavyko tik 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą.
Page 5 of 50
- You are here:
-
Home
- Naujienos
